Įstatymų leidžiamoji valdžia
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Įstatymų leidžiamoji valdžia – institucija, kuriai patikimas įstatymų (t. y. aukščiausios teisinės galios norminių aktų, reguliuojančių svarbiausius visuomeninius santykius) priėmimas.
Valstybėse, kuriose valdžios šakos yra atskirtos tokia institucija paprastai vadinama parlamentu, kurį sudaro renkami atstovai. Jie išreiškia įvairius visuomenės interesus, taip pat atstovauja visai visuomenei. Kartu reikia pažymėti, kad ne tik parlamentas, bet ir pati tauta tiesiogiai gali priimti įstatymus. Tačiau daugelis įstatymų priimami parlamento laikantis sudėtingos įstatymų leidybos procedūros.
Parlamentas – bendrinis įstatymų leidžiamosios institucijos pavadinimas. Įvairiose šalyse jis vadinamas skirtingai: kongresas, riksdagas, folketingas, asamblėja, nacionalinis susirinkimas, parlamentas ir pan. Parlamento narių skaičių, parlamento struktūrą, darbo procedūras nustato kiekvienos šalies konstitucija ir įstatymai, taip pat parlamentų reglamentai (statutai).
Kai kurių šalių konstitucijos pripažįstą deleguojamąją įstatymų leidybą, kai konstitucijos numatytais atvejais ir sąlygomis vykdomoji valdžia perima turinčių įstatymo galią bendro pobūdžio aktų kūrimo teisę.