Svahilių krantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Merge-arrows.svg  Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Suahilių krantas“!
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė, galite sužinoti diskusijų puslapyje.
Afrikos civilizacija:
Svahilių krantas
Stone Town, Zanzibar.jpg
Šalis: Somalis, Kenija, Tanzanija, Mozambikas, Komorai
Tautos: svahiliai
Valstybės: Svahilių sultonatai; Omano sultonatas, Zanzibaro sultonatas
East Africa, c.1500.jpg

Svahilių krantas (suah. Uswahilini), seniau vadinamas Zandžas (arab. زنج = Zanj), Zangibaras (pers. زنگبار = Zangi-bar – „juodųjų šalis“) – istorinis Afrikos regionas, esantis rytinėje Afrikos pakrantėje, dab. Somalio, Kenijos, Tanzanijos, Mozambiko, Komorų teritorijose. Lotyniškas jo pavadinimas buvo Zingium.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Svahilių krantas apima labai siaurą pajūrio ruožą ir pakrantės salas. Iš vakarų šį ruožą natūraliai riboja rečiau gyvenamos ir nederlingos dykumos bei savanos, kurios skyrė nuo žemyno gilumoje klestėjusių kultūrų – Etiopijos civilizacijos, Viktorijos ežero valstybių, Vidurinės Afrikos savanų valstybių.

Šiauriausia jo gyvenvietė – Mogadišas (dab. Somalis). Šiauriau prasideda Somalių krantas (senovės Barbara). Pietuose svahilių krantas driekėsi iki natūralios geografinės ribos – Korenteso kyšulio (dab. pietų Mozambikas), ties kuriuo susidaro sudėtingos srovės, yra daug povandeninių uolų, trukdančių praplaukti. Šis kyšulys buvo retai kada kertamas senovės jūrininkų, ir kraštas piečiau jo buvo menkai žinomas.

Teritorija apėmė ne tik pakrantes, bet ir smulkias salas prie pakrančių, tokias, kaip Zanzibaras, Mafija, Pemba, Komorų salos ir kitas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Svahilių civilizacija.

Senovėje, graikų ir arabų geografijoje, Zandžas sudarė vieną iš Rytų Afrikos pakrantės atkarpų. Į šiaurę nuo jo buvo somalių gyvenama Barbara. Tikrasis Zandžas buvo apibrėžiamas kaip atkarpa nuo Mogadišo šiaurėje iki Panganio (dab. Tanzanija) pietuose. Piečiau buvo Sofalos krantas, kuris driekėsi iki Sofalos gyvenvietės (dab. Mozambikas). Dar piečiau Sofalos buvo neapibrėžtas regionas Waq-Waq. Indijos vandenyno vakarinė dalis buvo vadinama Zandžo jūra.

Nuo senovės laikų Zandžas buvo įtrauktas į Indijos vandenyno prekybą, ir vietos gyventojai intensyviai prekiavo su pirkliais iš Arabijos, Jemeno, Indijos. Pagrindinės prekės buvo egzotiškas dramblio kaulas, stručio kiaušiniai, raganosio ragas ir kitos. Nemažą vietą toje prekyboje užėmė ir vergų prekyba. Jos dėka juodaodžiai (zandžai) tarnavo kalifų rūmuose ir IX a. netgi sukėlė garsų zandžų sukilimą.

Prekybos dėka susiformavo mišri Svahilių civilizacija, kuri nesudarė vieningo politinio vieneto, tačiau susidėjo iš keliasdešimt miestų-valstybių. Pirmasis jos klestėjimas buvo IX–XV a., kuomet Svahilių krante įsitvirtino islamas, susiformavo brandi ir turtinga juodaodžių musulmonų (svahilių) kultūra, menas.

XVI a. klestinčius prekybinius sultonatus sunaikino Portugalija, kuri įgijo hegemoniją visame krante. XVII a. didžiąją dalį pakrantės į musulmoniškos kultūros įtaką sugrąžino Omano sultonatas, kurio dėka Svahilių krantas suklestėjo ekonomiškai ir kultūriškai. Galios centras susikoncentravo Zanzibaro saloje, iš kurios buvo kontroliuojamas galingas Zanzibaro sultonatas.

1890 m. Zanzibaro sultonato teritorijas pasidalino Vokietija ir Britų imperija. Kolonijinis pasidalinimas nulėmė dabartinių politinių vienetų susiformavimą po dekolonizacijos.