Pigmėjai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pigmėjai ir Afrikos tyrinėtojas baltaodisEuropos
Baka šokėjai Rytų Provincijoje, Kamerūne
Batwa šokėjai Ugandoje

Pigmėjai – rasiškai ir lingvistiškai nesusijusi žmonių grupė, paprastai apibrėžiama pagal ūgį: pigmėjų suaugęs vyras yra vidutiniškai 150 cm ūgio. Šiek tiek aukštesni žmonės vadinami pigmoidais.

Pigmėjai, priskiriami keletui skirtingų rasių, yra paplitę skirtingose pasaulio dalyse, daugiausia tropinėse zonose. Labiausiai žinomi pigmėjai paplitę centrinėje Afrikoje, taip pat Pietryčių Azijoje (Tailande, Indonezijoje, Filipinuose, Papua Naujojoje Gvinėjoje), Amazonijoje (Brazilijoje bei Bolivijoje). Dažniausiai šis terminas taikomas išimtinai Centrinės Afrikos pigmėjams, o kitoms grupėms egzistuoja kiti terminai.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Terminas „pigmėjus", apibūdinantis mažaūgius žmones, kilęs iš graikiško žodžio Pygmaioi, reiškiančio ilgio vienetą lygų atstumui nuo alkūnės iki krumplių. Graikų mitologijoje šis žodis apibūdina Homero aprašytą Etiopijoje gyvenusią neūžaugų gentį.

Ūgio paaiškinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Yra sukurta įvairių teorijų, paaiškinančių mažą pigmėjų ūgį. Pavyzdžiui, maisto trūkumas atogrąžų miškuose, mažas kalcio kiekis dirvožemyje, poreikis judėti tankiose džiunglėse, prisitaikymas prie karščio ir drėgmės, greitas reprodukcinis subrendimas dėl ankstyvo mirtingumo.

Ultravioletinių spindulių kiekis atogrąžų miškuose yra labai mažas. Tai gali lemti mažą vitamino D, pagaminamo žmogaus odoje, kiekį, o tai riboja kalcio, reikalingo kaulų augimui ir tvirtinimui, įsisavinimą iš maisto. Todėl gali išsivystyti mažas skeletas, būdingas pigmėjams.

Įvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

Pigmėjais vadinamos tautos yra paplitę šiuose pasaulio regionuose:

Centrinės Afrikos pigmėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Centrinės Afrikos pigmėjų išsidėstymas

Centrinės Afrikos pigmėjai priklauso mažajai negrilų rasei. Jie gyvena daugiausia Kongo džiunglėse. Jų skaičiavimai labai įvairūs, bet dažniausiai pateikiami skaičiai yra nuo 250,000 iki 600,000.

Manoma, kad jie kilo iš vėlyvojo paleolito medžiotojų – rinkėjų, gyvenusių Afrikos atogrąžų miškuose, kuriuos dalinai išstūmė vėlesni agrokultūriniai imigrantai iš šiaurės (Sudaninio klimato regionų), kalbantys Adamavos-Ubangi ir bantu kalbomis. Dauguma pigmėjų buvo priversti perimti užkariautojų kalbas.

Vis dėlto, ši teorija neturi archeologinių ar vienareikšmiškų genetinių ir lingvistinių įrodymų.

Visi Centrinės Afrikos pigmėjai skirstomi į tris pagrindines grupes. Dauguma kalba bantų kalbomis:

  • baMbenga – vakariniai pigmėjai, gyvenantys pietiniame Kamerūne, šiaurinėje Kongo Respublikoje, Gabone, Centrinės Afrikos Respublikoje. Tarp jų paplitę tokie pogrupiai kaip aka, baka, giele, gundi, bongo ir kt.
  • baMbuti – rytiniai pigmėjai, gyvenantys Ituri atogražų miškuose (Kongo Demokratinė Respublika) genetiškai labiausiai skiriasi nuo kitų gyventojų, yra žemiausi iš pigmėjų, taigi gali būti, jog jie turi atskirą giminystės liniją. Tačiau kitos pigmėjų grupės neturi žymių skirtumų su savo nepigmėjais kaimynais, matyt dėl jų protėvių susikryžminimo. Didžiausias jų pogrupis yra efe, žinomi asoa, kango.
  • baTva – pietiniai pigmėjai, gyvenantys Kongo Demokratinės Respublikos pietuose, Ugandoje, Ruandoje, Burundyje. Tai žemiausias visuomenės sluoksnis vietos tautose.

Vikiteka

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]