Botsvana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
The Republic of Botswana
Lefatshe la Botswana
Botsvanos vėliava Botsvanos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Botsvana žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų, čuana (setsvana)
Sostinė Gaboronas
Didžiausias miestas Gaboronas
Valstybės vadovai Ian Khama
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
600 370 km² (45)
2,5 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
2 343 981 (143)
2,73 žm./km² (187)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
18,72 mlrd. $ (115)
11 400 $ (61)
Valiuta Botsvanos pula (BWP)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +2
nėra
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jungtinės Karalystės
1966 m. rugsėjo 30 d.
 
Valstybinis himnas Botsvanos himnas
Interneto kodas .bw
Šalies tel. kodas 267

Botsvanos Respublika (Botsvana) – valstybė Pietų Afrikoje. Ribojasi su Pietų Afrikos Respublika pietuose, Namibija vakaruose, Zambija šiaurėje ir Zimbabve šiaurės rytuose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Botsvanos istorija.

Iki europiečių atvykimo apie 200–500 m., bantų tautos, kurios kilo iš Katangos provincijos regiono, perėjo per Limpopo upę, ir apsigyveno teritorijoje, kuri šiomis dienomis žinoma kaip pietų Afrika. Buvo dvi emigracijos bangos; Ngunu ir soto-tsvana. Ankstesni emigrantai apsigyveno rytinėje dalyje, o vėlesni – teritorijoje, kuri šiuo metu yra žinoma kaip Haiveldas – didelė ir santykinai aukšta teritorija pietų Afrikoje. Iki 1000 m. bantai kolonizavo beveik visą pietų Afriką, gali būti, kad iki olandų kolonizacijos kur dabar, yra Kapo ir Šiaurės Kapo provincijos buvo koisanų tautos gyvenvietės.

Devyniolikto amžiaus gale įvyko kariniai konfliktai tarp Botsvanos šonų gyventojų ir ndebelų tautos, kuri migravo iš Kalahario dykumos. Padėtį blogino ir būrų ekspansija iš Transvalio. 1910 m. Botsvana tapo Jungtinės Karalystės kolonija Bečualendu. 1964 m. teritorija gavo autonomiją, o po dvejų metų – nepriklausomybę.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Botsvanos politinė sistema.

Botsvana yra parlamentinė respublika, daugiapartinė konstitucinė monarchija. Valdžia yra suskirstyta į tris dalis:

  • Įstatymų leidžiamoji: ji priklauso parlamentui sudarytam iš Nacionalinės Asamblėjos, kurio dauguma yra renkami piliečių, dalis skiriama prezidento, ir Genčių vadų rūmų, atstovaujančių pagrindines subkultūras ir sritis. Pastarosios nuomonė turi būti išklausyta sprendžiant klausimus, susijusius su genčių reikalais.
  • Įstatymų vykdomoji: ši valdžia yra sudaryta tik iš prezidento, kuris automatiškai tampa visos šalies, vyriausybės vadovu. Taip pat jis yra karinių pajėgų vadas. Prezidentui padeda viceprezidentas ir ministrų kabinetas, kuris yra paskiriamas prezidento.
  • Teisinė: ši sistema yra paremta romėnųolandų teise, taip pat vietine paprotine teise.

Botsvanos politikai būdingas modernumo ir tradicijų suderinimas, taip pat efektyvus etninių bendruomenių atstovavimas. Šios valdžios institucijos padeda palaikyti taiką, bei draugiškus santykius tarp daugumos ir mažumų. Tradicinių lyderių galia buvo ribojama papročių ir įstatymų. Todėl sakoma, kad ši šalis turi ikikolonijinės demokratijos tradicijas.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Botswana.geohive.png

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos rajonai

Botsvana administraciškai suskirstyta į 9 rajonus (Districts). Šie savo ruožtu skirstomi į parajonius (iš viso yra 28).

  1. Centrinis rajonas
  2. Ganzio rajonas
  3. Kgalagadžio rajonas
  4. Kgatlengo rajonas
  5. Kvenengo rajonas
  6. Šiaurės rytų rajonas
  7. Šiaurės vakarų rajonas
  8. Pietryčių rajonas
  9. Pietų rajonas

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalaharis Botsvanoje
Pagrindinis straipsnis – Botsvanos geografija.

Botsvana yra sausumos valstybė įsikūrusi pietų Afrikoje, šiauriau nuo Pietų Afrikos respublikos. Botsvana užima 600 370 km² ploto, iš kurių 585 000 km² yra žemė. Botsvana turi 4013 km sienų, iš kurių 1360 km ribojasi su Namibija, 1840 km su Pietų Afrikos respublika, 813 km Zimbabve ir 2 km su Zambija. Labiausiai apgyvendinta yra rytų Botsvana.

Didžiąją šalies dalį užima Kalahario dykynė. Upės priklauso Limpopo baseinui, o šiaurėje plyti Okavango pelkynių plotai. Sausringuose plotuose yra druskožemių (Makgadikgadis). Būdingos savanos ir pusdykumės.

Klimatas subtropinis, šiaurėje tropinis. Vidutinė sausio temperatūra 21–27 °C, liepos ~16 °C. Šiaurėje ir rytuose per metus iškrenta 500–600 mm, vidinėse Kalahario srityse – mažiau nei 250 mm.[1]

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Botsvanos ekonomika.
Jwaneng deimantų kasykla šiuo metu yra turtingiausia deimantų kasykla pasaulyje.

Galvijų auginimas ir jautienos eksportavimas, bei žemdirbystė yra pagrindinės žemės ūkio šakos. Šalies ekonomika ankstesniais laikais priklausė nuo galvijų ir jų mėsos eksportavimo į kitas šalis. Šalyje trūksta vandens, drėkinimo sistemų, todėl maža dalis žemių yra įdirbama. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kukurūzai, sorgai, soros, pupelės. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra medvilnė, riešutai, saulėgrąžos.

Kasyba tapo svarbiausia šalies ekonomikos šaka. Šalyje yra mangano, nedaug aukso, asbesto, gan dideli deimantų, anglies, nikelio, vario, druskos, kalcinuotosios sodos, stibio, plutonio, platinos telkinių. Tik nuo XX a. septintojo dešimtmečio atradus ir vėliau pradėjus eksportuoti naudingąsias iškasenas, šalis tapo eksporto ašimi. Ypač prie to prisidėjo deimantų gavyba, kuri paskatino staigią ekonomikos plėtrą. Pajamos iš deimantų leido finansuoti geresnes sveikatos apsaugos ir švietimo sistemas. Šalies ekonominis augimas, paskelbus nepriklausomybę, buvo bene didžiausias pasaulyje.

Nors pragyvenimo lygis Botsvanoje yra vienas iš aukštesnių Pietų Afrikoje, bet nedarbingumas lieka aktualia ekonomikos problema. Plėtojamas turizmas. Botsvana, neturinti priėjimo prie vandens, naudojasi Pietų Afrikos Respublikos jūrų uostais. Daug Botsvanos gyventojų dirba Pietų Afrikos Respublikos kasyklose, nors kasyklų mažėja.


Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Botsvanos demografija.

Etninės grupės: čuanai – 79 %, kalangai – 11 %, basarua – 3 %, Kgalagadi – 3 %, baltieji – 3 %, kitos etninės grupės – 1 %.

Religijos: krikščionių – 71,6 %, Badimo – 6 %, kitos – 1,4 %, budistų – 0,1 %, netikinčių – 20,6 % (2001 m. duomenys).

Kalbos: Čuana (oficiali) – apie 78,2 %, Ikalanga – 7,9 %, Sekgalagadi – 2,8 %, anglų (oficiali) – 2,1 %, kitos – 8,6 % (2001 m. duomenys).

Vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė: 50,58 metų (2009 m. duomenys). Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas raštingumas: 80 % (vyrų – 80,4 %, moterų – 81,8 %) (2003 m. duomenys). Gyventojų amžiaus struktūra:

  • 0–14 metų: 34,8 %
  • 15–64 metų: 61,4 %
  • 65 metų ir vyresni: 3,9 % (2009 m. apsk.)[2]

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Botsvanos kultūra.

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 70 psl.
  2. CIA pasaulio faktų knyga: Botsvana

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]



Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Botsvana