Karagvės karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Didžiųjų ežerų valstybė:
Karagwe
Bugene Bananen.jpg
Šalis: Tanzanija (Kagera)
Tautos: abanjambai
Valdovai: umugabė
Tanzania Karagwe location map.svg
Karagvės rajonas Tanzanijoje

Karagvės karalystė (angl. Karagwe kingdom) – viena iš XIX a. Afrikos karalysčių, egzistavusi dabartinės Tanzanijos šiaurės vakarų dalyje. Dabar toje vietoje yra Tanzanijos Kageros regiono Karagvės rajonas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Legendos teigia karalystės užuomazgas buvus dar Kitaros imperijos klestėjimo laikotarpiu, kuomet čia valdė legendiniai karaliai Malija ir Nono. XV a. pabaigoje ar XVI pradžioje iš šiaurės atėjęs Ruhinda I įkūrė čia savo dinastiją. Jis užkariavo daug teritorijų į pietus ir vakarus nuo Viktorijos ežero, tačiau jam mirus dauguma jų atskilo (susiformavo Buha, Buzimba ir kitos karalystės). Karalystė buvo kalba ir istoriniais ryšiais susijusi su Bugandos karalyste šiaurėje.

Karagvės karalystės klestėjimo viršūnė buvo XIX a. Archeologiniai radiniai rodo, kad augimas prasidėjo XIX a. pradžioje. Apie 1820 m. į valdžią atėjo karalius Ndagara, valdęs iki 1853 m., kada jį pakeitė karalius Rumanjika.

Klestėjimo laikais Karagvės karalystės ekonomikos pagrindas buvo žemdirbystė ir gyvulininkystė. Daugelis karagvių buvo gyvulių augintojai, o karvės buvo turto ir galios matas. Kitas ekonomikos pamatas buvo geležies pramonė. Karagvė gaudavo ekonominės naudos ir iš per ją ėjusių prekybinių maršrutų, jungusių dabartinės Ugandos teritorijoje buvusias karalystes su vandenyno pakrante ir likusia Rytų Afrika.

Paskutiniame XIX a. dešimtmetyje kraštą nusiaubė ligos ir karai, kurie žymiai sumažino gyventojų skaičių. Tuo metu atėję kolonizatoriai vokiečiai išlaikė tradicinę monarchiją, pabaigė tarpgentinius karus ir ėmė kelti krašto ūkį. Karagvėje buvo skatinamas kavos auginimas. tą pačią politiką tęsė ir Britų imperija. Tanzanijai iškovojus nepriklausomybę, 1962 m. karalystė buvo panaikinta.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabar žinomiausi meniniai Karagvės karalystės kūriniai yra geležies dirbiniai. Dalis jų – praktiški, kiti – simboliniai dirbiniai (kūjai ir „karvės“), kurie siejo karalių su geležies pramone. Karagvės karaliai buvo simboliškai siejami su geležies lydymu ir apdirbimu. Karagvės karaliaus įžengimą į valdžią lydėdavo Nyambatama būgnų mušimas, pamėgdžiojęs kūjų dūžius į priekalą.

Monarchai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Malija
  • Nono
  • Ruhinda I rwa Nyunaki "Kizarabagabe"
  • Ntare I
  • Ruhinda II
  • Ntare II
  • Ruhinda III
  • Ntare III
  • Ruhinda IV
  • Ntare IV
  • Ruhinda V
  • Ntare V
  • iki 1725 Rusatira
  • 1725 - 1750 Mehinga
  • 1750 - 1775 Kalemera I Ntagara Bwiragenda
  • 1775 - 1795 Ntare VI "Kiitabanyoro"
  • 1795 - 1820 Ruhinda VI Orushongo "Lwanyabugondo"
  • 1820 - 1855 Ndagara I "Luzingamcucu lwa nkwanzi"
  • 1855 - 1881 Rumanyika I Rugundu
  • 1881 - 1882 Kalemera II Kanyenje
  • 1882 - 1893 Ndagara II Nyamkuba
  • 1893 - 1914 Ntare VII
  • 1914 - 1916 Kahigi -regentas
  • 1916 - 1939 Daudi Rumanyika II
  • 1939 - 1962 Bernardo Itogo Ruhinda VII
  • 1962 Daudi Rumanyika II (pakartotinai)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]