Komorai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Udzima wa Komori
الاتحاد القمر
Union des Comores
Komorų vėliava Komorų herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Komorai žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų, prancūzų
Sostinė Moronis
Didžiausias miestas Moronis
Valstybės vadovai Ikililou Dhoinine
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
2 170 km² (167)
nėra duomenų
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
690 948 (156)
318,41 žm./km² (20)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2002 (progn.)
0,44 mlrd. $ (179)
600 $ (189)
Valiuta Komorų frankas (KMF)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +3
nėra
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Prancūzijos
1975 m. liepos 7 d.
1975 m.
Valstybinis himnas Komorų himnas
Interneto kodas .km
Šalies tel. kodas 269

Komorų Sąjunga (Komorai; iki 2002 m. – Komorų Federacinė Islamo Respublika) – salų valstybė Indijos vandenyno Mozambiko sąsiauryje, tarp Madagaskaro ir Mozambiko.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Komorų istorija. Apie ikikolonijinę istoriją – Svahilių civilizacija.

Ankstyvoji Komorų istorija prasideda pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje, kuomet salas pasiekė pirmieji gyventojai. Manoma, kad tai galėjo būti austroneziečiai, tuo metu migravę į Rytines Afrikos pakrantes. Vėliau į salas kėlėsi juodaodžiai iš Afrikos pakrančių, arabai. Apie XV a. salas pasiekė tuo metu Rytinės Afrikos pakrantėse suklestėjusi Svahilių civilizacija. Svahiliai atsinešė islamą ir su tuo susijusius kultūros bruožus. Tikriausiai tuo metu krašte ėmė plisti svahilių kalba, iš kurios ilgainiui išsivystė dabartinė gyventojų komorų kalba.

XVI a. pradžioje portugalams užkariavus svahilių prekybinius miestus, civilizacija patyrė nuosmukį. 1505 m. karinių ekspedicijų metu Portugalai pasiekė salas. Po to sunyko senosios gyvenvietės, ištuštėjo miestai. Portugalai čia niekuomet neįtvirtino valdžios, o salose įsiviešpatavo Madagaskaro piratai. Vietos gyventojai sukūrė dešimtis tarpusavyje konkuruojančių smulkių sultonatų. Netgi XVII a. II pusėje Rytinėje Afrikos pakrantėje įsiviešpatavus Omano imperijai, o XIX a. – Zanzibaro sultonatui, tvarka čia nebuvo atkurta.

Nuo 1841 m. prancūzai, besidomintys regionu, ėmė vieną po kito aneksuoti vietos sultonatus. 1887 m. jie juos sujungė ir pavadino Komorų protektoratu. Nuo 1908 m. jis buvo administruojamas kaip prancūzų Madagaskaro kolonijos dalis. 1946 m. salos vėl padarytos atskiru administraciniu vienetu. 1961 m. Prancūzijos vyriausybė suteikė Komorams užjūrio teritorijos statusą, o 1968 – vidaus savivaldą. Per 1974 m. referendumą 95 % gyventojų balsavo už nepriklausomybę (Majoto saloje 63 % prieš), ir 1975 m. Komorų deputatų rūmai paskelbė šalies nepriklausomybę. Prancūzija ją pripažino, bet pasiliko sau Majoto salą ir tebevaldo ją iki šiol kaip užjūrio departamentą.

Dėl ekonominių sunkumų bei Prancūzijos įtakos, Komorų vidaus politinė padėtis yra nestabili. 1975 m. įvyko valstybinis perversmas. Naujam prezidentui Ali Soilih pavaldi vyriausybė padarė pažangių reformų, tačiau 1978 metais prezidentas buvo nuverstas. Achmedui Abdalui vadovaujant, šalis paskelbta Komorų Salų Federacine Islamo Respublika iki 2002 metų. 2006 m. prezidentu išrinktas Ahmed Abdallah Sambi, kuris yra pirmasis išrinktas, o ne per karinį perversmą atėjęs prezidentas.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Komorų politinė sistema.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Keturios Komorų salos
Pagrindinis straipsnis – Komorų administracinis suskirstymas.

Komorai yra federacija, kurią oficialiai sudaro keturi nariai – autonominės salos. Jose yra išskiriami smulkesni administraciniai vienetai – savivaldybės:

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Komorų geografija.

Trys didžiosios ir kelios mažos salos, sudarančios Komorus – vulkaninės kilmės. Majotas, netolima sala rytuose, tebėra Prancūzijos valda, nes per 1974 m. referendumą, kai dauguma Komorų salų gyventojų balsavo už nepriklausomybę, Majotas balsavo prieš. Didžiausia ir jauniausia sala – Grand Komoras (Nzazidža). Jos aukščiausia viršūnė Kartala – veikiantis ugnikalnis. Salose esama keliolikos paukščių ir kelių žvėrių rūšių, kurių niekur pasaulyje nėra, kaip antai Livingstono skraidančioji lapė, didelis vaisėdis šikšnosparnis, kurio išskėstų sparnų tarpugalis – 1 m. Dauguma Komorų salų gyventojų žvejoja arba dirba mažus žemės sklypelius ir augina manijokus, ryžius, batatus maistui, o kavą, vanilę, citrusus, gvazdikus – eksportui.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Komorų ekonomika.

Nedaug naudingųjų iškasenų, nederlinga žemė ir gyventojų perteklius padarė šalį vieną iš skurdžiausių visame pasaulyje. Apie 80 % šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Eksportui auginama vanilė, kvapniosios konangos, gvazdikėliai, kopra. Taip pat auginami kokosai, bananai, manijokai. Pagrindinės šalies ekonomikos šakos yra turizmas, žvejyba. Šalis yra priklausoma nuo Prancūzijos.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Komorų demografija.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Komorų kultūra.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Komorai