Breslaujos apskritis (1566–1795): Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q11030970 |
||
Eilutė 106: | Eilutė 106: | ||
[[Kategorija:Breslaujos apskritis| ]] |
[[Kategorija:Breslaujos apskritis| ]] |
||
[[pl:Powiat brasławski]] |
10:27, 15 balandžio 2013 versija
Breslaujos apskritis (1566–1795) Powiat brasławski | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
Breslaujos pavietas 1665 m. (Nicolas Sanson) | |||||||
Administracinis centras | Breslauja | ||||||
Valsčiai | 15 (1926), 9 (1922) | ||||||
1566-1793 | Vilniaus vaivadija | ||||||
1793-1795 | Breslaujos vaivadija | ||||||
1795-1835 | Vilniaus gubernija | ||||||
1920-1922 | Vidurinė Lietuva | ||||||
1922-1925 | Vilniaus žemė | ||||||
1925-1939 | Vilniaus vaivadija (1925–1939) | ||||||
Gyventojų | 85 932 (1790), 62 682 (1921), 143 161 (1931) | ||||||
Plotas | 5 525 km² (1790), 4 217 km² (1931) |
Breslaujos apskritis (dar vadinta Breslaujos pavietu, lenk. Powiat brasławski) – administracinis vienetas, egzistavęs XVI a.-1835 m. ir 1920–1939 m. dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Minima nuo XVI amžiaus. Centras iki 1794 m. ir 1801–1808 m. Breslauja ir 1794–1801 m. ir 1808–1835 m. – Vidžiai.
Istorija
Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gardino vaivadijos dalis. Per 1564–1566 m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises.
1793 m. apskrities teritorija padalinta: dalis prijungta prie Rusijos imperijos – įėjo į Minsko gubernijos Dysnos apskritį, o vakarinė dalis ir performuota į trumpai egzistavusią (1793–1795 m.) Breslaujos vaivadiją. Nuo 1795 m. teritorija priklausė Vilniaus gubernijai. 1835 m. apskrities centras perkeltas į Zarasus ir Breslaujos apskrities teritorijoje suformuota Zarasų apskritis, kuri nuo 1842 m. priklausė Kauno gubernijai.
Breslaujos apskritis vėl atkurta Lenkijai okupavus Zarasų apskrities dalį. 1920–1922 m. ji buvo Vidurinėje Lietuvoje, 1922–1925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, 1925–1939 m. Vilniaus vaivadijoje. 1925 m. Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 Dysnos apskrities valsčiai. 1939 m. rytinė apskrities dalis atiteko Baltarusijai, o vakarinė – Lietuvai – prijungta prie 1939 m. spalio 30 d. sudarytos Švenčionėlių apskrities.[1]
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
1790 | 5525 | 85.932 | 21 miestas ir miestelis | |
1921 | 62.682 | |||
1931 | 4156 |
Valsčiai
Valsčius | Laikotarpis | Centras |
Apso valsčius | 1922–1939 | Apsas |
Bainos valsčius | 1926–1939 | Baina |
Breslaujos valsčius | 1922–1939 | Breslauja |
Čeresų valsčius | 1926–1927 | Čeresai |
Drūkšių valsčius | 1922–1939 | Drūkšiai |
Drujos valsčius | 1926–1939 | Druja |
Dūkšto valsčius | 1922–1925 | Dūkštas |
Jodų valsčius | 1926–1939 | Jodai |
Levanpolės valsčius | 1926–1939 | Levanpolė |
Miorų valsčius | 1926–1939 | Miorai |
Naujojo Paguosčio valsčius | 1926–1939 | Naujasis Paguostis |
Perbrado valsčius | 1926–1939 | Perbradas |
Pliusų valsčius | 1922–1939 | Pliusos |
Rimšės valsčius | 1922–1939 | Rimšė |
Slabados valsčius | 1922–1939 | Slabada |
Smalvų valsčius | 1922–1939 | Turmantas |
Ugarių valsčius | Ugariai | |
Vidžių valsčius | 1922–1939 | Vidžiai |
Šaltiniai
- ↑ Breslaujos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 471 psl.
|
|