Smalvų valsčius
55°38′š. pl. 26°22′r. ilg. / 55.64°š. pl. 26.36°r. ilg.
| Smalvų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Smalvos, Turmantas, Bernotiškės (1932) |
 Rusijos imperija | |
| Kauno gubernija | Zarasų apskritis (186?–1915) |
 Lietuva | |
| Zarasų apskritis (1919–1940) | |
 Lenkija | |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939) | Breslaujos apskritis (1919–1939) |
| Lietuva | |
| Vilniaus kraštas | Švenčionėlių apskritis (1939–1940) Zarasų apskritis (1940–1941) |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Zarasų apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Zarasų apskritis (1944–1950) |
Smalvų valsčius (rus. Смолвенская волость, lenk. gmina Smołwy) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Smalvos (Lietuvos pusėje) ir Turmantas (Lenkijos pusėje).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. 8-ajame dešimtmetyje Kauno gubernijoje. Po I pasaulinio karo pateko į Lietuvos-Lenkijos pasienio kovas ir buvo padalintas – vakarinė lietuviška pusė liko Zarasų apskrityje, rytinė lenkiška – Breslaujos apskrityje. Valsčius suvienytas prasidedant II pasauliniam karui, panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Zarasų rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 2525 | 196 kiemai [1] | 2 seniūnijos | 75 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 113 | 3147 | 632 | 120 gyvenviečių [2] | |
| 1932 m. | 87 | 3226 | 4 seniūnijos [3] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 255 | 9 apylinkės [4] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|---|
| Bachmatai | Bachmatų seniūnija | Bachmatų apylinkė |
| Lupenka | Lupenkos seniūnija | Lupenkos apylinkė |
| Pakalniškės | Pakalniškių seniūnija | Pakalniškių apylinkė |
| Smalvos | - | Smalvų apylinkė |
| Smėlynė | - | Smėlynės apylinkė |
| Stačiūnai | - | Stačiūnų apylinkė |
| Tilžė | - | Tilžės apylinkė |
| Turmantas | - | Turmanto apylinkė |
| Zatokai | Zatokų seniūnija | Zatokų apylinkė |
| Iš viso: | 4 seniūnijos | 9 apylinkės |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1873 | Paukšteliškė | Eduardas Jodko, karininkas | 1944 |
| 1868 | Smalvų dvaras | Vladislovas Beinorius (Władysław Bejnar), Lenkijos kariuomenės generolas | 1934 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 25 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 539
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 789–794 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 197
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 791 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 794 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 201