Vidurinė Lietuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Republika Litwy Środkowej (Lenkiškai)
Vidurio Lietuvos Respublika (Lietuviškai)
Рэспубліка Сярэдняе Літвы (Baltarusiškai)
Lenkijos Respublika
Buvusi marionetinė respublika
Flag of Lithuania.svg
 
Flag of Poland.svg
1920 – 1922 Flag of Poland.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Vidurio Lietuvos teritorija pavaizduota žaliai
Sostinė Vilnius
Valdymo forma Respublika
Vadovas Liucijus Želigovskis
Era Naujausi laikai
 - Želigovskio maištas 1920
 - Rinkimai 1922 m.
Centrinė Europa 1920-1922 m.
Generolas Želigovskis su lenkų kareiviais Vilniuje

Vidurinė Lietuva, Vidurio Lietuvos Respublika (lenk. Litwa Środkowa, lenk. Republika Litwy Środkowej) buvo trumpai egzistavusi marionetinė valstybė, nesulaukusi tarptautinio pripažinimo. Įkurta 1920 m. spalio 9 d. po inscenizuoto lenkų generolo L. Želigovskio vadovaujamos 1-osios Lietuvos-Baltarusijos pėstininkų divizijos maišto, remiamo Lenkijos oro pajėgų, kavalerijos ir artilerijos[1], kurio metu buvo užimtas Vilnius. Aplink istorinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę Vilnių sudarytas politinis darinys gyvavo 18 mėnesių. Po abejotinų rinkimų, įvykusių 1922 m. sausio 8 d., teritoriją 1922 m. kovo 24 d. aneksavo Lenkija. Iš pradžių Lenkijos vyriausybė neigė, kad ji buvo atsakinga už apsimestinį maištą.

Vidurinė Lietuva apėmė Vilniaus krašto dalį ir dalį vakarinės Baltarusijos. SostinėVilnius.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nors pagal 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartimi nustatytą demarkacijos liniją Vilniaus kraštas atiteko Lietuvai, jau po kelių dienų L. Želigovskio kariai apėjo demarkacijos liniją (kuri baigėsi ties Bastūnais) ir užimtose žemėse inscenizavo sukilimą prieš Lietuvos valdžią, sudarant įspūdį, kad Vilniaus kraštas nenori priklausyti Lietuvai ir siekia atkurti 1772 m. sienų Abiejų Tautų Respubliką. Valstybės pavadinimas reiškė, kad į vakarus ir rytus esančios atitinkamai Vakarų Lietuva ir Rytų Lietuva taip pat turėtų priklausyti atkuriamai Lenkijos ir Lietuvos valstybei.

Vilniaus kraštą, kurio centru buvo Vilnius, sudarė Ašmenos apskritis, Breslaujos apskritis, Švenčionių apskritis ir Vilniaus apskritis, taip pat dalis Trakų apskrities, iš viso 13 014 km², krašte gyveno 499 554 gyventojai. Valstybės vadovu paskelbtas generolas L. Želigovskis, vykdomoji valdžia priklausė Laikinajai valdančiajai komisijai, veikė karo teismai. Trumpu valstybės gyvavimo laikotarpiu savininkams grąžinti tarybų valdžios nacionalizuoti dvarai ir fabrikai, įvesta cenzūra, teisių suvaržymai.

1922 m. sausio 8 d. įvyko rinkimai į Vidurio Lietuvos seimą, kuriuos dauguma lietuvių, baltarusių ir žydų boikotavo. Išrinktasis seimas nutarė prijungti kraštą prie Lenkijos.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Zigmantas Kiaupa. The History of Lithuania. Vilnius, 2004
  • Vidurinė Lietuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
    • Čepėnas, Pranas (1986). Naujųjų laikų Lietuvos istorija, vol. II (in Lithuanian). Chicago: Dr. Griniaus fondas. ISBN 5-89957-012-1.