Miorų valsčius
55°37′š. pl. 27°37′r. ilg. / 55.62°š. pl. 27.62°r. ilg.
| Miorų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Miorai |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Dysnos apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939) |
Dysnos apskritis (1919–1925) Breslaujos apskritis (1926–1939) |
Miorų valsčius (rus. Міорская волость, lenk. gmina Miory) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės Baltarusijos teritorijoje. Centras – Miorai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1927 m. balandžio 1 d. prijungta dalis Čeresų valsčiaus.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 2438 | 280 kiemų [3] | 50 | ||
| 1874 m. | 2882 | 193 kiemai [4] | 13 seniūnijų | 48 | |
| 1880 m. | 3143 | 191 kiemas [5] | 13 seniūnijų | 53 | |
| 1885 m. | 3422 | 192 kiemai [6] | 13 seniūnijų | 52 | |
| 1890 m. | 3561 | 195 kiemai [7] | 13 seniūnijų | 52 | |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] |
|---|---|---|
| Akulava | Окуловское | Okułowo |
| Bahudenka | Богуденское | Bogudzienki |
| Horianai | Горянское | Horanie |
| Kamenpolė | Каменпольское | Kamienpol |
| Katilava | Катиловское | Kociołowo |
| Miorai | Мiорское I, Мiорское II, Мiорское III |
Miory 1, Miory 2, Miory 3 |
| Naujadvaris | Новодворское | Nowy Dwór |
| Stanuliava | Станулевское | Staniulewo |
| Ščiopla | Щоплянское | Szczołno |
| Tumilava | Тумиловское | Tumiłów |
| Zahorė | Загорское | Zahorze |
| Iš viso: | 13 seniūnijų | 13 seniūnijų |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 144 psl.
- ↑ Dz.U. 1927 nr 18 poz. 139
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 292 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 294 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 331 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 331 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 508 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 417 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 530 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 95–96 psl.
- ↑ Miory (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 485 psl. (lenk.)