Baina

Baina bltr. Богіна, rus. Богино
Bainos cerkvė
Baina 55.423°š. pl. 26.797°r. ilg. / 55.423; 26.797 (Baina)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Vitebsko sritis
Rajonas	Breslaujos rajonas
Gyventojų (2009)	355

Bainà (bltr. Богіна, rus. Богино) – agromiestelis prie kelio Vidžiai–Delekas–Apsas ir Bainos ežero, 11 km į rytus nuo Vidžių, Breslaujos rajonas, Vitebsko sritis, Baltarusija.

Istorija

VIII a. – XI a. pilkapynas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Baina priklausė Vilniaus vaivadijai, Rusijos imperijos valdymo metais – Vilniaus gubernijai, valdant Lenkijai – Vilniaus vaivadijai. 1861–1950 m. Bainos valsčiaus centras. XVIII a. veikė unitų bažnyčia, vėliau paversta stačiatikių cerkve. Katalikams palikta koplyčia, Ikaznės bažnyčios filija, bet ir ji 1865 m. uždaryta. Katalikų bažnyčia veikė 1920–1939 m., tarybų valdžios uždaryta.

Lietuviai

Prie Bainos ežero nuo seno gyveno nemažai stačiatikių, veikiausiai baltarusių, kurių kaimai buvo įsiterpę į lietuvių gyvenamą teritoriją. Lietuviai gyveno Bainos valsčiaus šiaurinėje dalyje (Zabarninkai, Delekas, Damošiai). Vakaruose lietuvių ir baltarusių riba sutapo su Bainos valsčiaus vakarine riba ir ėjo Drūkšos upe. XIX a. antroje pusėje Bainos valsčiaus lietuviai ėmė baltarusėti. 1890 m. A. Pliaterio duomenimis, lietuviškai kalbėjo dauguma Damošių seniūnijos gyventojų. Per 1921 m. Lenkijos organizuotą gyventojų surašymą dauguma užsirašė lietuviais. 1920–1939 m. kai kuriuose Breslaujos valsčiaus šiaurinės dalies kaimuose, ypač Damošiuose ir Zabarninkuose, veikė lietuvių draugijų skyriai, lietuvių mokyklos ir skaityklos. Lietuvių kalba iki šių dienų išliko kai kuriuose kaimuose apie Zabarninkus, jie priskiriami Apso lietuvių salai.

Galerija

• 
  Cerkvės varpinė (1930 m.)
• 
  Kaimo gatvė
• 
  Katalikų koplyčia
• 
  Buvusio vienuolyno griuvėsiai