Apso valsčius
55°32′š. pl. 26°50′r. ilg. / 55.53°š. pl. 26.83°r. ilg.
| Apso valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Apsas |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Zarasų apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939) |
Breslaujos apskritis (1919–1939) |
Apso valsčius (rus. Опсовская волость, lenk. gmina Opsa) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos ir šiaurės vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Apsas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1919 m. spalio 31 d. iš Zarasų apskrities valsčius perduotas Breslaujos apskričiai.[2] 1921 m. lenkų surašymo metu buvo 1412 gyvenamųjų namų, 8187 gyventojai (1135 lietuvių, 241 gudas, 348 žydų, 6444 lenkai).[3]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5992 | 519 kiemų [4] | 7 seniūnijos | 70 | |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XX a. pradžioje jame buvo 133 gyvenamosios vietovės, tarp jų 60 kaimų.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
- ↑ Dz. Urz. ZCZW z 1919 r. Nr 25, poz. 257
- ↑ Apso valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 856 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 25 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).