Simnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atšauktas naudotojo 62.212.204.184 (Aptarimas) darytas keitimas 4255003 vikifikuota |
|||
Eilutė 22: | Eilutė 22: | ||
}} |
}} |
||
'''Simnas''' |
'''Simnas''' – miestas [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], 24 km į vakarus nuo [[Alytus|Alytaus]], šalia kelio {{KK131}}. [[Simno seniūnija|Seniūnijos]] centras, dvi seniūnaitijos (Simno I ir Simno II). [[Urbanistikos paminklas]]. Miestas įsikūręs prie [[Simno ežeras|Simno]] (šiaurėje) ir [[Giluitis|Giluičio]] (vakaruose) ežerų, pietuose telkšo [[Spernia|Spernios]] tvenkiniai. |
||
Mieste stovi [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1520]] |
Mieste stovi [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1520]] m., seniausia [[Sūduva|Sūduvoje]]), yra [[Simno gimnazija]], biblioteka (nuo [[1937]] m.), vaikų darželis, slaugos ligoninė, vaistinė, poliklinika, kultūros namai, parduotuvės, paštas. UAB „Alytaus melioracija“, AB „Dainava“ filialas, gyventojai verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, gyventojų aptarnavimu, žuvivaisa, melioracija, statyba, siuvimu. Mieste veikia [[Simno specialioji mokykla|specialioji internatinė mokykla]], kur prieglobstį ir šilumą randa likimo nuskriausti vaikai. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Gyvenvietė minima nuo [[1382]] metų. Dabartinėje Simno vietoje pirmieji gyventojai pradėjo kurtis XV a. pradžioje, po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]]. Nuo [[1494]] |
Gyvenvietė minima nuo [[1382]] metų. Dabartinėje Simno vietoje pirmieji gyventojai pradėjo kurtis XV a. pradžioje, po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]]. Nuo [[1494]] m. minimas Ldk medžioklės [[Simno dvaras]], įėjęs į valstybinių dvarų kompleksą – [[Alytaus ekonomija|Alytaus ekonomiją]]. Tai pirmasis Simno paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. XVI a. pradžioje ėmė augti miestelis, jame formavosi radialinė gatvių struktūra su netaisyklingos formos aikšte centre. |
||
⚫ | [[1520]] m. [[Simno dvaras|Simno dvaro]] valdytojas [[Jonas Zabžezinskis]] pradėjo statydinti gynybinių elementų turinčią [[Simno bažnyčia|Simno bažnyčią]]. Statybos ir gausių rekonstrukcijų darbai truko kelis šimtmečius, tačiau ankstyvojo renesanso bruožai išliko. Vertinga bažnyčios interjeras, šoniniame altoriuje esantis Dievo Motinos paveikslas laikomas stebuklingu. Tai seniausias [[Sūduva|Sūduvoje]] architektūros paminklas. |
||
[[1520]] m. [[Simno --[[Specialus:Indėlis/62.212.204.184|62.212.204.184]] 16:19, 6 vasario 2013 (EET) |
|||
=== dvariskiai === |
|||
⚫ | |||
[[1625]] |
[[1625]] m. Lietuvos vicekancleris ir Simno seniūnas [[Povilas Sapiega]] ėmė rūpintis miestelio savivalda ir [[1626]] m. [[sausio 2]] d. valdovas [[Zigmantas Vaza]] suteikė [[Magdeburgo teisė|miesto teises]], antspaudą ir herbą. [[1776]] m. savivaldos neteko, bet [[1792]] m. [[birželio 15]] d. [[Stanislovas Augustas]] išdavė privilegiją, kuria sugrąžino prarastas miesto teises, tačiau per politinę suirutę miestas jas vėl prarado. |
||
XVIII a. prie bažnyčios vikariato veikė parapinė mokykla. XIX a. viduryje Simne įsteigtas paštas ir vaistinė. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Simnas garsėjo prekymečiais. XX a. viduryje Simnas |
XVIII a. prie bažnyčios vikariato veikė parapinė mokykla. XIX a. viduryje Simne įsteigtas paštas ir vaistinė. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Simnas garsėjo prekymečiais. XX a. viduryje Simnas – [[Simno valsčius|valsčiaus]] centras su keliomis įmonėmis, malūnais, vilnų karšyklomis. |
||
[[1956]] |
[[1956]] m. [[gruodžio 28]] d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu buvo „Garbės ženklo“ ordino Simno tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, prie kelio link [[Krosna|Krosnos]] veikė melioratorių miestelis, Alytaus „Dainavos“ siuvimo fabriko cechas. |
||
[[1999]] |
[[1999]] m. patvirtintas dabartinis [[Simno herbas]]. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=83709</ref> |
||
{{adm2|4}} |
{{adm2|4}} |
||
Eilutė 53: | Eilutė 51: | ||
=== Pavadinimo kilmė === |
=== Pavadinimo kilmė === |
||
Miesto vardas tikriausiai hidroniminis |
Miesto vardas tikriausiai hidroniminis – nuo [[Simno ežeras|Simno ežero]], telkšančio į šiaurę nuo miesto. Tačiau sunku paaiškinti tokį ežero pavadinimą. Tarus, kad miesto pavadinimas asmenvardinis, tektų imtis prielaidos, kad jis galbūt kilęs nuo krikščioniško vardo ''[[Simonas]]'' (''Simas''). |
||
== Gyventojai == |
== Gyventojai == |
||
Eilutė 78: | Eilutė 76: | ||
== Literatūra == |
== Literatūra == |
||
* Žvilgsnis praeitin: mokytojų ir moksleivių surinkta Simno bei Mergalaukio kaimo istorija. |
* Žvilgsnis praeitin: mokytojų ir moksleivių surinkta Simno bei Mergalaukio kaimo istorija. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 2004. – 472 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-87-3 |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
17:20, 6 vasario 2013 versija
Simnas | ||
---|---|---|
Vaizdas:Simnas.gif | ||
Simno centras | ||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Alytaus apskritis | |
Savivaldybė | Alytaus rajono savivaldybė | |
Gyventojų | 1 736 | |
Altitudė | 108 m | |
Pašto kodas | LT-64037 | |
Vikiteka | Simnas | |
Simnas – miestas Alytaus rajone, 24 km į vakarus nuo Alytaus, šalia kelio 131 Alytus–Simnas–Kalvarija . Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Simno I ir Simno II). Urbanistikos paminklas. Miestas įsikūręs prie Simno (šiaurėje) ir Giluičio (vakaruose) ežerų, pietuose telkšo Spernios tvenkiniai.
Mieste stovi Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1520 m., seniausia Sūduvoje), yra Simno gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų darželis, slaugos ligoninė, vaistinė, poliklinika, kultūros namai, parduotuvės, paštas. UAB „Alytaus melioracija“, AB „Dainava“ filialas, gyventojai verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, gyventojų aptarnavimu, žuvivaisa, melioracija, statyba, siuvimu. Mieste veikia specialioji internatinė mokykla, kur prieglobstį ir šilumą randa likimo nuskriausti vaikai.
Istorija
Gyvenvietė minima nuo 1382 metų. Dabartinėje Simno vietoje pirmieji gyventojai pradėjo kurtis XV a. pradžioje, po Žalgirio mūšio. Nuo 1494 m. minimas Ldk medžioklės Simno dvaras, įėjęs į valstybinių dvarų kompleksą – Alytaus ekonomiją. Tai pirmasis Simno paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. XVI a. pradžioje ėmė augti miestelis, jame formavosi radialinė gatvių struktūra su netaisyklingos formos aikšte centre.
1520 m. Simno dvaro valdytojas Jonas Zabžezinskis pradėjo statydinti gynybinių elementų turinčią Simno bažnyčią. Statybos ir gausių rekonstrukcijų darbai truko kelis šimtmečius, tačiau ankstyvojo renesanso bruožai išliko. Vertinga bažnyčios interjeras, šoniniame altoriuje esantis Dievo Motinos paveikslas laikomas stebuklingu. Tai seniausias Sūduvoje architektūros paminklas.
1625 m. Lietuvos vicekancleris ir Simno seniūnas Povilas Sapiega ėmė rūpintis miestelio savivalda ir 1626 m. sausio 2 d. valdovas Zigmantas Vaza suteikė miesto teises, antspaudą ir herbą. 1776 m. savivaldos neteko, bet 1792 m. birželio 15 d. Stanislovas Augustas išdavė privilegiją, kuria sugrąžino prarastas miesto teises, tačiau per politinę suirutę miestas jas vėl prarado.
XVIII a. prie bažnyčios vikariato veikė parapinė mokykla. XIX a. viduryje Simne įsteigtas paštas ir vaistinė. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Simnas garsėjo prekymečiais. XX a. viduryje Simnas – valsčiaus centras su keliomis įmonėmis, malūnais, vilnų karšyklomis.
1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu buvo „Garbės ženklo“ ordino Simno tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, prie kelio link Krosnos veikė melioratorių miestelis, Alytaus „Dainavos“ siuvimo fabriko cechas.
1999 m. patvirtintas dabartinis Simno herbas. [2]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIX a. – 1919 m. | Simno valsčiaus centras | ? | |
1919–1950 m. | Alytaus apskritis | ||
1950–1953 m. | Simno apylinkės centras | Simno rajono centras | Kauno sritis |
1953–1956 m. | |||
1956–1959 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
1959–1963 m. | Alytaus rajonas | ||
1963–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Simno apylinkės centras | ||
1995– | Simno seniūnijos centras | Alytaus rajono savivaldybė | Alytaus apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas tikriausiai hidroniminis – nuo Simno ežero, telkšančio į šiaurę nuo miesto. Tačiau sunku paaiškinti tokį ežero pavadinimą. Tarus, kad miesto pavadinimas asmenvardinis, tektų imtis prielaidos, kad jis galbūt kilęs nuo krikščioniško vardo Simonas (Simas).
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1900 m. ir 2001 m. | |||||||
1900 m.*[1] | 1970 m.sur.[3] | 1976 m.[4][5] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
1 642 | 1 716 | 1 800 | 1 625 | 2 313 | 1 980 | ||
| |||||||
|
Žymūs žmonės
- Vytautas Kasiulis (1918–1995), dailininkas.
Sportas
- FK Simnas (futbolas)
Transportas
|
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Симно. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29А (58) : Семь озер — Симфония. С.-Петербургъ, 1900., 931 psl. (rus.)
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=83709
- ↑ Simnas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 198 psl.
- ↑ Simnas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 165 psl.
- ↑ Simnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 670
Literatūra
- Žvilgsnis praeitin: mokytojų ir moksleivių surinkta Simno bei Mergalaukio kaimo istorija. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 2004. – 472 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-87-3
Nuorodos
- Simnas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 566 psl.
- Simno svetainė
- Istorija ir herbas
Galerija
-
Simno panorama
-
Simno bažnyčia
|