Pereiti prie turinio

Giluičiai

Koordinatės: 54°22′52″š. pl. 23°36′07″r. ilg. / 54.381°š. pl. 23.602°r. ilg. / 54.381; 23.602 (Giluičiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Giluičiai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Giluičiai
Giluičiai
54°22′52″š. pl. 23°36′07″r. ilg. / 54.381°š. pl. 23.602°r. ilg. / 54.381; 23.602 (Giluičiai)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Alytaus rajono savivaldybės vėliava Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija Simno seniūnija
Gyventojų (2021) 37
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Gilùičiai
Kilmininkas: Gilùičių
Naudininkas: Gilùičiams
Galininkas: Gilùičius
Įnagininkas: Gilùičiais
Vietininkas: Gilùičiuose

Giluičiai – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, Giluičių ežero vakariniame krante. Kaime yra 31 sodyba, 5 sodybvietės, 3 vasarnamiai ir UAB „Alytaus melioracija“ poilsio namai „Giluitis“. Buvusi Giluičių geležinkelio stotelė.

Akmeninis kirvukas, rastas Giluičių laukuose

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimą kerta AlytausŠeštokų geležinkelis ir plentas  131  AlytusSimnasKalvarija . Artimiausia geležinkelio keleivių stotis yra už 9 kilometrų Šeštokuose. Yra maršrutinių autobusų stotelė. Į rytus nuo kaimo telkšo Giluitis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pietuose – Giluičių piliakalnis (archeologinis paminklas), šalia kurio 1983 m. tyrinėdamas humanitarinių mokslų daktaras Eugenijus Svetikas rado I tūkstantmečio gyvenvietės liekanų. Kaimo teritorijoje rastas šlifuotas akmeninis kirvukas liudija, kad neolito laikotarpyje maždaug prieš 4000–6000 metų čia apsigyveno pirmieji žmonės. Kaime yra apleistos – vietinių vadinamos „maro kapinės“. Tarpukaryje savo protėviams kaimo gyventojai pastatė paminklą.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9] 2021 m.sur.[10]
246 211 200 170 127 92 74 55 37

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. GiluičiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 558 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.