Rietavas
Rietavas | |
---|---|
Rietavo panorama | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Lietuva |
Apskritis | Telšių apskritis |
Savivaldybė | Rietavo savivaldybė |
Gyventojų | 3 838 |
Pašto kodas | LT-90018 |
Rietavas – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės; savivaldybės centras, turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1873 m.), Oginskių dvaras. Veikia Oginskių kultūros istorijos muziejus, ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-90018). Aplink miestą plyti Rietavo miškai.
Istorija
Minimas nuo 1253 m. Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. 1527 m. minimas valsčius ir miestelis, 1529 m. pastatyta pirmoji Rietavo bažnyčia, nuo 1533 m. žinomas kaip miestas. 1667 m. minimas Rietavo pavietas. miesto teises gavo 1792 m. XIX a. viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą. 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės.
1996 m. patvirtintas miesto Rietavo herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
seniūnijos centras Plungės rajone, Telšių apskr. | |
1999– |
Rietavo savivaldybės centras, Telšių apskr. |
Pavadinimo kilmė
Vietovardžio kilmė neaiški. Kazimieras Būga iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (Retowo) žemaitiško pavadinimo Rietuva lytis (esą sulenkinta dėl Oginskių įtakos). Rietuva, savo ruožtu, galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio rietuvė – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis“. Tačiau pastarasis žodis yra aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne Žemaitijoje – šiose vietose tam vartojamas žodis rieklė, nors ir esama žodžio rieti – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“. Tačiau 1253 m. minint Retowe yra mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų.
Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis riet- galėtų būti siejama su jau minėtu rieti, rietuoti – „šleivoti, eiti“, rietėti – „riedėti, ristis“, rietas – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- L. Ivinskio gimnazija
- „Aušros“ katalikiška vidurinė mokykla
- meno mokykla
- Žemaitijos kolegija (aukštoji neuniversitetinė mokykla)]
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m. | |||
1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. |
---|---|---|---|
3 371 | 4 072 | 4 490 | 3 979 |
Žymūs žmonės
- Bogdanas Oginskis (1848–1909), kunigaikštis.
- Mykolas Oginskis (1849–1902), kunigaikštis, visuomenės veikėjas.
- Eduardas Cinzas (1924–1996), išeivijos rašytojas, gimęs ir palaidotas Rietave.
- Stasys Žlibinas (1936–), poetas, dainų žodžių autorius.
- Balys Vaitkus (1963–), vargonininkas, pianistas, klavesinininkas.
- Diana Žiliūtė (1976–), dviratininkė.
Seniūnija
Rietavo miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.
|
Partnerystės ryšiai
Miestai, su kuriais Rietavas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Šiame Vokietijos mieste veikia Partnerystės su Rietavu sąjunga[1].
Kultūros objektai
- Apie Rietavą
- Rietavo parkas
- Rietavo bažnyčia
- Apie Oginskius ir spaudos draudimą
- Rietavo istorijos muziejus
- Rietavo istorijos muziejus
- Oginskių kultūros istorijos muziejus
- Rietavo dvaro sodyba ir parkas
- Rietavo dvaro fotofiksacija
Mokyklos
Nuorodos
Išnašos
|