Papilio dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Papilio dvaras – dvaras, buvęs Papilyje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Papilys minimas 1541 m., kai didikai Radvilos ant Zomkelio kalno pasistatė savo rūmus. Radvilos, išpažinę evangelikų reformatų tikėjimą, apie 1595 m. pastatė pirmąją evangelikų-reformatų bažnyčią.[1] 1553 m. minima Papilio katalikų bažnyčia.

Papilio dvare gimė Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila (1612–1655), Kristupo Radvilos sūnus.[1]

Papilio dvaras apėmė Ageniškio ir Papilio valsčius, užėmė teritoriją nuo Raščiūnų iki Spalviškių ir nuo Tauniūnų iki Virškupėnų.

XVIII a. Papilys atiteko lenkams Koscialkovlskiams.

Iki XX a. žemės reformos dvaras priklausė prancūzui grafui Choissel de Guffier. Vėliau dvaras išdalytas, paliekant 150 ha žemės centrą.[1]

1923 m. Papilio dvare buvo 27 kiemai su 118 gyventojais.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Papilys. Mūsų Lietuva, 2 tomas. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. 737 psl.