Gediminas Baravykas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Gediminas Baravykas (1940 m. balandžio 12 d. Pasvalyje – 1995 m. vasario 25 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas architektas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1958 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1964 m. baigė Lietuvos SSR valstybinį dailės institutą.

Nuo 1964 m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute: 19701975 m. grupės vadovas, 1975–1984 m. vyriausiasis projektų architektas, nuo 1984 m. skyriaus viršininkas. 1985–1987 m. instituto vyr. architektas. Nuo 1978 m. SSKP narys. 1987–1990 m. Vilniaus miesto vyr. architektas. 1988 m. SSRS dailės akademijos docentas. 1990–1992 m. Miestų statybos projektavimo instituto skyriaus vyr. architektas. 1992–1995 m. projektavimo firmos „Urbis“ vadovas.[1][2]

Įvertinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1976 m. SSRS Ministrų Tarybos premija (už Vilniaus santuokų rūmų architektūrą)
  • 1976 m. LSSR nusipelnęs architektas
  • 1985 m. SSRS valstybinė premijaKauno IX forto memorialinį kompleksą
  • 1988 m. SSRS dailės akademijos narys korespondentas

2010 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto valdžia Šnipiškėse esančiai bevardei gatvei suteikė architekto vardą.

Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

IX forto memorialas
Senosios Varėnos bažnyčia
Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčia

Gedimino Baravyko gatvė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus miesto savivaldybės valdžia 2010 m. kovo 1 dieną priėmė nutarimą suteikti kelioms bevardėms Vilniaus gatvėms pavadinimus. Buvo nutarta bevardę gatvę prie „Forum Palace“ arenos, tarp Konstitucijos prospekto ir Upės gatvės pavadinti architekto garbei, juoba netoliese stovi architekto projektuota Nacionalinė meno galerija. Buvo numatyta surengti oficialų gatvės atidarymą balandžio 12 dieną, tačiau dėl paskelbto valstybinio gedulo po Lenkijos delegacijos lėktuvo aviakatastrofos prie Smolensko, iškilmės atidėtos į penktadienį, balandžio 16 dieną. Jos įvyko 16 valandą. Susirinko architekto giminaičiai ir buvę darbo kolegos, grojant orkestrui buvo atidengta lentelė „Gedimino Baravyko gatvė“. Iškilmės pratęstos Lietuvos architektų sąjungos būstinėje, parodytas 6 minučių filmas apie architektą.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zigmantas Liandzbergis. Gediminas Baravykas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 207-208 psl.
  2. Algimantas Mačiulis. Gediminas Baravykas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 637 psl.
  3. „Vilniuje atsirado A.Škėmos gatvė ir Joensu skveras“. lrytas.lt. 2010-03-01. Nuoroda tikrinta 2014-07-22.