Rusnė (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Rusnė
Rusne anglers.JPG
Ilgis 35 km
Vidutinis debitas 322,74 m³/s
Ištakos Nemuno deltos atšaka
Žiotys atšakos Atmata ir Skirvytė
Šalys Lietuva, Rusija
Commons-logo.svg Vikiteka: RusnėVikiteka

Rusnė (vok. Russ) – upė, Nemuno deltos šaka. Prasideda Pagėgių savivaldybėje, 10 km nuo Panemunės gyvenvietės, kur Nemunas šakojasi į Rusnę ir Giliją (rus. Матросовка). Rusnė teka šiaurės vakarų kryptimi, tarp Šilininkų ir Girininkų, Juknaičių seniūnija, daro vingį į pietvakarius. Upės viduriu eina Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado sritis) valstybės siena. Prieš Rusnės miestelį skalauja vieną didesnių Ragininkų salą, toliau šakojasi į Atmatą (dešinioji šaka) ir Skirvytę. Rusnei tenka 82 % Nemuno debito, ji laikoma Nemuno tąsa.

Rusnės upės vagos vidutinis plotis apie 200 m, didžiausias – 500 m (ties Paleičiais), vidutinis gylis 3 m, didžiausias – 7,9 m, srovės vidutinis greitis 0,6 m/s, potvynių metu – 1,0 m/s, vidutinis nuolydis 8 cm/km.

Vandens lygis Rusnės upėje priklauso nuo kritulių gausumo, ledų sangrūdų (dažniausiai jos susidaro Gilijoje ir ties Gėgės žiotimis prie Karceviškių, Juknaičių seniūnija), Kuršių marių patvankos. Pavasario potvynio metu vanduo aukštutinėje Rusnės dalyje pakyla 6-6,5 m, žemutinėje – apie 3 m aukščiau vasaros vandens lygio. Upė dešiniajame krante išsilieja į plotį nuo 0,5 km ties Galzdonais, iki 6 km ties Šilgaliais, apsemdama 1–2 m vandens sluoksniu. Čia esantys polderiai apsaugo laukus tik nuo vasaros poplūdžio. Visą jos kairįjį krantą nuo potvynių saugo aukštas pylimas.

Rusnės upėje per metus nusėda daug sąnašų, kurios šalinamos žemsemėmis. Lazdėnuose ir Šilininkuose nuo seno veikia vandens matavimo postai.

Rusnė – žuvinga. Joje plaukioja starkiai, karšiai, žiobriai, stintos, vėgėlės, šamai, lašišos, lydekos, ešeriai ir kt. Mėgėjiškai žvejybai reikalinga licencija ir asmens tapatybę liudijantis dokumentas.

Navigacijos sezonas per metus trunka 230 dienų. Norint plaukti nuosavu savaeigiu transportu reikia turėti pasienio ir aplinkosaugos institucijų leidimus bei asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Intakai:

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upėvardį bandoma kildinti iš žodžio rusnoti („lėtai tekėti, sruventi“).[1]

Legenda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad kadaise Rusnė buvo mylimiausia Nemuno dukra. Bet ją įsimylėjo Bangpūčio sūnus Vakaris. Vieną tylų vakarą jis atskriejo prie Nemuno ir ėmė pasakoti apie savo meilę jo dukrai, prašė jos rankos. Tačiau Nemunas tylėjo – jį apėmė gėla vien pamanius, kad teks skirtis su mylima dukrele. Tada pirmą audringą naktį Vakaris slapta išsivežė Rusnę į savo tėvo Bangpūčio namus. Nemunas ilgai neatleido Vakariui, pyko ir ant dukters. Tačiau tik sulaukęs anūkų – Atmatos, Skirvytės, Pakalnės, Vorusnės, Vytinės – vėl nušvito džiaugsmu. Taip aiškinami Nemuno deltos upelių vardai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.