Gėgė
Šis straipsnis apie Lietuvos upę. Apie ežerą Pagėgių savivaldybėje skaitykite straipsnyje Gėgė (ežeras).
| Gėgė | |
|---|---|
 Gėgė nuo tilto kelyje 4230 Pagėgiai–Plaušvariai
| |
| Ilgis | 24,9 km |
| Nuolydis | 12 cm/km |
| Baseino plotas | 445,4 km² |
| Vidutinis debitas | 4,67 m³/s |
| Ištakos | Velnežeris |
| Žiotys | Rusnė (upė) |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Gėgė |
Gėgė – upė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Nemuno deltoje, Nemuno šakos Rusnės deš. intakas.
Gėgė išteka iš Velnežerio ežero, esančio 2 km į pietus nuo Pagėgių, ir teka ta pačia kryptimi, kaip ir Rusnė, į šiaurės vakarus; atstumas tarp upių nuo 1 iki 3 km. Gėgė teka pro Nausėdžius, Vičius, Kucius, Šilgalius ir ties Berštininkais pasuka į vakarus, teka pro Plaškius ir ties Pageldynais įteka į Rusnę, 38 km nuo Nemuno žiočių. Upės vaga labai vingiuota ir tik tarp Šilgalių ir Plaškių reguliuota. Per didelius potvynius Gėgę užlieja Rusnės vanduo.
Visas Gėgės plotas – 110,5 ha, vagos plotis 6–15 m, prie žiočių – 50 m, gylis 1,2-1,8 m, vidutinis nuolydis 0,12 m/km, srovės greitis 0,1 m/s, vidutinis nuolydis 19 cm/km.
Gėgės baseinas yra labai kanalizuotas; jame daug salpinių ežerėlių. Tarp jų net 19 didesnių kaip 0,5 ha. Didžiausi Velnežeris (Pagėgių ež., 33 ha) ir Kurmežeris (8 ha).
Gėgė mėgiama žvejų mėgėjų. Ji turtinga lydekų, ešerių, raudžių, kuojų, plakių ir kt. žuvų.[1]
Intakai:
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Upėvardžio kilmė neaiški. Vienas iš siūlymų nuo žodžio gėgė („gegutė“), kitas – nuo gegis („miškas, gojus“).[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gėgė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 483 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.