Gėgė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Gėgė
Gėgė nuo tilto kelyje  4230  Pagėgiai–Plaušvariai 
Gėgė nuo tilto kelyje  4230  PagėgiaiPlaušvariai 
Ilgis 24,9 km
Nuolydis 12 cm/km
Baseino plotas 445,4 km²
Vidutinis debitas 4,67 m³/s
Ištakos Velnežeris
Žiotys Rusnė (upė)
Šalys Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka: GėgėVikiteka

Gėgė – upė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Nemuno deltoje, Nemuno šakos Rusnės deš. intakas.

Gėgė išteka iš Velnežerio ežero, esančio 2 km į pietus nuo Pagėgių, ir teka ta pačia kryptimi, kaip ir Rusnė, į šiaurės vakarus; atstumas tarp upių nuo 1 iki 3 km. Gėgė teka pro Nausėdžius, Vičius, Kucius, Šilgalius ir ties Berštininkais pasuka į vakarus, teka pro Plaškius ir ties Pageldynais įteka į Rusnę, 38 km nuo Nemuno žiočių. Upės vaga labai vingiuota ir tik tarp Šilgalių ir Plaškių reguliuota. Per didelius potvynius Gėgę užlieja Rusnės vanduo.

Patvinusi Gėgė (į Nemuno pusę)

Visas Gėgės plotas – 110,5 ha, vagos plotis 6–15 m, prie žiočių – 50 m, gylis 1,2-1,8 m, vidutinis nuolydis 0,12 m/km, srovės greitis 0,1 m/s, vidutinis nuolydis 19 cm/km.

Gėgės baseinas yra labai kanalizuotas; jame daug salpinių ežerėlių. Tarp jų net 19 didesnių kaip 0,5 ha. Didžiausi Velnežeris (Pagėgių ež., 33 ha) ir Kurmežeris (8 ha).

Gėgė mėgiama žvejų mėgėjų. Ji turtinga lydekomis, ešeriais, raudėmis, kuojomis, plakiais ir kt. žuvimis.[1]

Intakai:

  • kairysis – Užlenkė (nuo žiočių 20,2 km)
  • dešinysis – Kamona (8,9), Vilka (14,9), G-4 (17,5).

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upėvardžio kilmė neaiški. Vienas iš siūlymų nuo žodžio gėgė („gegutė“), kitas – nuo gegis („miškas, gojus“).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gėgė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 483 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.