Pagėgių herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pagėgių herbas – vienas iš Pagėgių miesto ir Pagėgių savivaldybės heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo žaliame lauke kylanti sidabrinė gegutė, kojose laikanti auksinį raktą galvute atgal, barzdele priekin.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalia spalva heraldikoje tradiciškai simbolizuoja viltį ir gamtos grožį (Pagėgius supančius miškus). Gegutė perteikia liaudišką vietovardžio etimologiją, o raktas simbolizuoja pasienio miestą, pro kurį atsiveria pasaulio keliai į Lietuvą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, miestas vėl atsidūrė prie valstybės sienos. Pagėgių atgimimo ženklu galima laikyti 1994 m. liepos 21 d. Lietuvos heraldikos komisijos oficialiai patvirtintą herbą. Herbą miestas turėjo dar vokiečių valdymo metais, bet jame vaizduotas kryžiuotis kėlė niūrias asociacijas.

Herbo etalono autorius – dailininkė Laima Ramonienė. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 1994 m. rugsėjo 8 d. patvirtino dekretu Nr. 383.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]