Pereiti prie turinio

Pagėgių herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pagėgių herbas – pagrindinis Pagėgių miesto, Pagėgių seniūnijos ir Pagėgių savivaldybės heraldikos atributas.

Herbo žaliame lauke kylanti sidabrinė gegutė, kojose laikanti auksinį raktą galvute atgal, barzdele priekin.[1]

Žalia spalva heraldikoje tradiciškai simbolizuoja viltį ir gamtos grožį (Pagėgius supančius miškus). Gegutė perteikia liaudišką vietovardžio etimologiją, o raktas simbolizuoja pasienio miestą, pro kurį atsiveria pasaulio keliai į Lietuvą.[2]

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, miestas vėl atsidūrė prie valstybės sienos. Pagėgių atgimimo ženklu galima laikyti 1994 m. liepos 21 d. Lietuvos heraldikos komisijos oficialiai patvirtintą herbą. Herbą miestas turėjo dar vokiečių valdymo metais, bet jame vaizduotas kryžiuotis kėlė niūrias asociacijas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 1994 m. rugsėjo 8 d. patvirtino dekretu Nr. 383.[3] Herbo etalono autorė – dailininkė Laima Ramonienė.

  1. ↑ Lietuvos heraldika (parengė Edmundas Rimša). – Vilnius, Baltos lankos, 2008. ISBN 978-9955-23-202-5 // psl. 305–306
  2. ↑ Herbas ir vėliava. Pagegiai.lt (tikrinta 2025-08-22).
  3. ↑ „Dėl Pagėgių miesto herbo patvirtinimo“. 1994 m. rugsėjo 8 d. dekretas Nr. 383. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.