Kauno jėzuitų gimnazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 54°53′45″ š. pl. 23°53′10″ r. ilg. / 54.89583°š. pl. 23.88611°r. ilg. / 54.89583; 23.88611

Kauno jėzuitų gimnazija
Kauno jėzuitų gimnazija herbas
Kauno jėzuitų gimnazija
Miestas (gyvenvietė): Kaunas, Rotušės a. 9
Mokyklos direktorius(-ė): Virgilijus Saulius
Mokinių skaičius: 754
Įkūrimo data: 1649 m.
Išleista laidų:
Pedagogų skaičius: 52
Jėzuitų gimnazija
Mokomojo korpuso priestatas

Kauno jėzuitų gimnazija (KJG) – nevalstybinė dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kaune, Rotušės a. 9, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas ir turinti tarptautinio bakalaureato programos klases. Įstaigos kodas 300109458. Gimnazijos šūkis: „Ad maiora natus sum” – kilniems, didingiems dalykams esu gimęs – tai XVII a. jaunų jėzuitų šv. Aloyzo ir šv. Stanislovo Kostkos priesakas. Jis kviečia visus bendruomenės narius įsipareigoti atkakliam žygiui siekiant tobulumo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1649 m. Kaune atidaryta jėzuitų mokykla. Mokyklą įkūrė Jėzuitų ordinas tėvų jėzuitų Alberto, Kazimiero ir Petro Kojalavičių Jėzaus Draugijai padovanotame sklype netoli Rotušės. Tada tai buvo keturklasė mokykla, gana greitai įgijusi nemažą autoritetą ir sėkmingai besiplečianti toliau. Nors 1655 m. ji buvo sugriauta kazokų kariuomenės, po kelerių metų vėl pradėjo veikti ir 1702 m. tapo kolegija.

Po jėzuitų ordino uždarymo bažnyčia, namai, mokykla ir visas turtas perėjo Edukacinės Komisijos žinion. Mokykloje darbas vyko toliau daugiausia buvusių jėzuitų jėgomis. Carinė Rusija, 1795 m. užėmusi Lietuvą, iš pradžių paliko katalikams bažnyčią ir mokyklą prie jos. Mokykloje keletą metų mokytojo darbą dirbo poetas Adomas Mickevičius. 1820 m. Caras Aleksandras I įsakė ištremti iš Rusijos visus jėzuitus, jie persikėlė į Austrijos valdomą Galiciją. 1824 m. bažnyčia paversta cerkve (Aleksandro Nevskio soboru), mokykla uždaryta, o jos rūmuose apsigyveno pravoslavų dvasininkai su savo archiriejumi.

1923 m. po šimto penkiasdešimties metų pertraukos Kaune įkurti Vokietijos Vakarų provincijos globojami jėzuitų namai. 1924 m. atidaryta Kauno jėzuitų gimnazija. Gegužę aptvarkytoje bažnyčioje pradedamos laikyti pamaldos. Tų pačių metų rudenį atidaryta gimnazija. Gimnazija visą gyvavimo laikotarpį yra ryškus kultūros židinys. Čia dėstė Juozas Tumas-Vaižgantas, kalbininkai Kazys Ulvydas, Jurgis Talmantas, Antanas Liuima SJ, vadovavęs Katalikų mokslo akademijai, vertėjas Vaclovas Šiugždinis. Mokėsi 301 mokinys (1930 m.)

1940 m. Kauno jėzuitų gimnazija sovietinės valdžios uždaroma, pavadinama IX gimnazija, vėliau – vidurine mokykla. 1941 m. vokiečių okupacinė valdžia leido jėzuitams atkurti savo gimnaziją Kaune, bet 1944 m. rusų okupacinė valdžia gimnaziją vėl suvalstybina. 1949 m. uždaroma jėzuitų Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia.

1955 m. minint Adomo Mickevičiaus mirties metines, mokyklai buvo suteiktas poeto vardas, įsteigtas memorialinis muziejus, A. Mickevičiaus vardo klasė, 1998 m. pertvarkyta poeto muziejaus ekspozicija.

1989 m. jėzuitams grąžinta bažnyčia. 1991 m. Jėzuitų gimnazija Kaune pradėjo mokslo metus. Direktoriumi skiriamas kun. Algis Baniulis, kapelionu – Gintaras Vitkus SJ. 1992 m. Gimnazijos direktoriumi skiriamas Gintaras Vitkus SJ. 2003 m. Rytis Gurkšnys – pirmasis jėzuitas atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje, išėjęs visas jėzuitų formacijos pakopas ir priėmęs kunigystės šventimus, skiriamas KJG kapelionu. 2005 gimnazija tapo nevalstybine.

Gimnazijos pastatų rekonstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

20102012 m. įrengtas 1361 kv.m ploto modernus, stiklo nestokojantis mokomojo korpuso priestatas (arch. Gintautas Natkevičius).[1] Senajame pastate atliktas vidaus patapų remontas, modernizuota ūkinė ir mokomoji įranga. Kieme įrengta sporto aikštelė. Naujasis priestatas įkomponuotas senamiestyje, prišlietas prie senojo, 1690 m. statyto gimnazijos pastato. Kaimynystėje įsikūrę paminkliniai senamiesčio statiniai Perkūno namas, Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia su vienuolynu. Tūriniais sprendimais priestatas pritaikytas prie esamų. Vykdant darbus buvo atkasti ir išsaugoti XVI a. rūsiai. Pakoregavus projektą, virš jų įrengtos perdangos konstrukcijos, restauruotas mūras, atlikti hidroizoliacijos darbai, čia įrengta gimnazijos valgykla–kavinė.

Planuojama šalia pastatyti daugiafunkcį mokslo ir sporto centrą .[2]

Užklasinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimnazijos žygeiviai Laplandijoje

Nuo 1997 m. veikia folkloro ansamblis „Ale Va“ (vadovė Vita Braziulienė)[3]. Grupės nariai domisi tradicine lietuvių kultūra: muzikuoja liaudiškais instrumentais (bandonija, dūdmaišiu, smuikais, būgnais, lumzdeliu, basedla, armonika, skudučiais), dainuoja tradicines lietuvių liaudies dainas, šoka folklorinius šokius. Grupė išleido 2 kompaktines plokšteles. Nuo 2006 m. „Ale Va“ kasmet organizuoja modernaus folkloro renginį „Mums gera“. 2007 ir 2008 m. dalyvavo tarptautiniame modernaus ir tradicinio folkloro festivalyje „Suklegos“, 2008 m. – „Duokim garo“, 2009 m. – „Atataria Lamzdžiai“, „XI Tarptautiniame folkloro festivalyje Neringoje „Tek saulužė ant maračių”, prisidėjo prie renginių (Joninės) organizavimo Kauno mieste). Ansamblis turi ir tarptautinės patirties, koncertavo užsienyje (Vokietija, Estija, Lenkija, Latvija, Rusija (Sankt-Peterburgas ir Karaliaučius).

2004 - 2013 m. veikė žygeivių klubas (vadovas Dainius Babilas), kuris organizavo keliones, ekspedicijas, fotografijų parodas ir kitus renginius. Gimnazijos žygeiviai surengė 67 žygius Lietuvoje ir užsienyje, įveikė daugiau kaip 1700 km pėsčiomis. Nuo 2005 m. klubas organizavo kasmetines keliones po Europos kalnus. Gimnazijos žygeiviai įkopė į aukščiausias šių šalių viršūnes: 2006 m. Čekijoje į Snežką (1602 m), 2007 m. Ukrainoje į Hoverlą (2061 m)[4][5], 2008 m. Slovėnijoje į Triglavą (2864 m)[6][7], 2009 m. Švedijoje į Kebnekaisę (2104 m)[8][9], 2010 m. Lenkijoje į Rysus (2499 m)[10], 2011 m. Didžiojoje Britanijoje į Ben Nevį (1344 m)[11]. 2009 m. ekspedicijos „Baltija: 3 valstybės – 1 kelias“ metu žygeiviai aplankė ir aukščiausias Baltijos valstybių vietas: LietuvojeAukštoją (294 m), LatvijojeGaizinkalną (312 m) ir EstijojeSūr Munamegį (318 m).

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1991 - 1993 m. kun. Algis Baniulis SJ
  • 1993 m. Gintaras Vitkus SJ
  • 2005 m. kun. Artūras Sederevičius SJ
  • 2005 m. gruodžio 15 d. kun. Gintaras Vitkus SJ
  • 2009 m. Aldonas Gudaitis SJ
  • 2012 m. Virgilijus Saulius
  • 2016 m. Rytis Gurkšnys SJ

Mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Marija Baltuškaitė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė
  • Alina Gutauskienė, anglų kalbos mokytoja ekspertė, 2002-ųjų Metų mokytoja
  • Darius Klibavičius (g. 1980 m.), etikos ir filosofijos mokytojas metodininkas, 2011-ųjų Metų mokytojas
  • Genutė Kuckailienė (m. 2009 m.), lietuvių kalbos mokytoja ekspertė
  • Erika Lukšienė, muzikos mokytoja ekspertė
  • Lina Milkintienė, vokiečių kalbos mokytoja ekspertė
  • Alvida Neverdauskaitė, vokiečių kalbos mokytoja ekspertė
  • Vilma Palienė, vokiečių kalbos mokytoja ekspertė
  • Rigonda Skorulskienė, fizikos mokytoja ekspertė, 2004-ųjų Metų mokytoja
  • Gytė Drukteinienė, chemijos mokytoja metodininkė
  • Loreta Latvienė, geografijos mokytoja metodininkė
  • Alma Ratautienė ,lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimnaziją baigė arba joje mokėsi:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kauno jėzuitų gimnazija. – Kaunas: Naujasis lankas, 2004. – 200 p.: iliustr. – ISBN 9955-03-256-1
  • Vyšniauskas M., Adomo Mickevičiaus namelis Kaune // Kauno istorijos metraštis 13 t., 2013 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]