Gargždai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
09:28, 5 rugpjūčio 2009 versija, sukurta VP-bot (Aptarimas | indėlis) (robotas: smulkūs taisymai)
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Mažeikių rajone žr. Gargždai (Mažeikiai).
Gargždai
   80px   

Gargždai
55°42′50″ š. pl. 21°24′10″ r. ilg. / 55.71389°š. pl. 21.40278°r. ilg. / 55.71389; 21.40278 (Gargždai)Koordinatės: 55°42′50″ š. pl. 21°24′10″ r. ilg. / 55.71389°š. pl. 21.40278°r. ilg. / 55.71389; 21.40278 (Gargždai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Klaipėdos rajono savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė
Gyventojų (2008): 16 164
Plotas: 1,735 km²
Tankumas (2008): 9 316 žm./km²
Pašto kodas: LT-96001

Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante; Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras. Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės Vilnius-Klaipėda, miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Gargždai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra aplinkinės Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras.

Yra paštas (LT-96001), Gargždų parkas, stovi medinė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1941 m.). Stambesnės įmonės: AB „Geonafta“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Gargždų mida“, UAB „Masterfoods“, UAB "Hidrostatyba" ir kt. Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai.

Istorija

Nors istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. kaip Garisda, žmonių čia gyventa nuo pat žalvario amžiaus. XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė. Gargždų dvaras minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534-1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius (gyvavo iki 1950 metų), iki 1587 m. priklausęs Palangos, o vėliau – Gargždų seniūnijai. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.

1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai.

XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931-1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas. 1939 ir 1941 m. miestą vėl suniokojo gaisrai.

1941 m. birželio 24 d. Gargžduose įvyko pirmosios žydų žudynės – čia sušaudyta 201 žydas.

Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. 19581965 m. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, vėliau tapo miestu.

1997 m. patvirtintas Gargždų herbas.

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“).

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Gyventojai

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2004 m.
1833 m. 1868 m. 1890 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1939 m.
1 008 1 544 2 970 2 470 2 127 3 100
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2004 m.
1 527 6 590 10 042 13 409 15 212 15 343


Žymūs žmonės

Iš Gargždų yra kilę:

Sportas

Futbolas

Seniūnija

Šablonas:Seniunijos Miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.

Miestų partnerystė

Gargždų miestas yra Baltijos miestų sąjungos narys.


Klaipėdos rajono seniūnijos

Agluonėnų seniūnija | Dauparų-Kvietinių seniūnija | Dovilų seniūnija | Endriejavo seniūnija | Gargždų seniūnija | Judrėnų seniūnija | Kretingalės seniūnija | Priekulės seniūnija | Sendvario seniūnija | Veiviržėnų seniūnija | Vėžaičių seniūnija

Nuorodos

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Gargždai
Commons-logo.svg

Vikiteka