Gargždai
- Apie kaimą Mažeikių rajone žr. Gargždai (Mažeikiai).
| Gargždai | |
|---|---|
| Vaizdas:Gargzdai.gif | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Lietuva
|
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
|
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
|
| Gyventojų | 16 164 |
| Plotas | 1,735 km² |
| Tankumas | 9 316 žm./km² |
| Pašto kodas | LT-96001 |
Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante; Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras. Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės Vilnius-Klaipėda, miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Gargždai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra aplinkinės Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras.
Yra paštas (LT-96001), Gargždų parkas, stovi medinė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1941 m.). Stambesnės įmonės: AB „Geonafta“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Gargždų mida“, UAB „Masterfoods“, UAB "Hidrostatyba" ir kt. Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai.
Istorija
Nors istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. kaip Garisda, žmonių čia gyventa nuo pat žalvario amžiaus. XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė. Gargždų dvaras minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534-1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius (gyvavo iki 1950 metų), iki 1587 m. priklausęs Palangos, o vėliau – Gargždų seniūnijai. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.
1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai.
XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931-1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas. 1939 ir 1941 m. miestą vėl suniokojo gaisrai.
1941 m. birželio 24 d. Gargžduose įvyko pirmosios žydų žudynės – čia sušaudyta 201 žydas.
Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. 1958–1965 m. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, vėliau tapo miestu.
1997 m. patvirtintas Gargždų herbas.
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“).
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Gargždų Vaivorykštės gimnazija
- 2 vidurinės mokyklos:
- Gargždų ugdymo centras Naminukas
- 3 mokyklos-darželiai: „Ąžuoliukas“, „Gintarėlis“ ir „Saulutė“
- Gargždų vaikų muzikos mokykla
Gyventojai
 | |||||
| 1833 m. | 1868 m. | 1890 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1939 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 008 | 1 544 | 2 970 | 2 470 | 2 127 | 3 100 |
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2004 m. |
| 1 527 | 6 590 | 10 042 | 13 409 | 15 212 | 15 343 |
Žymūs žmonės
Iš Gargždų yra kilę:
- ekonomistas ir politikas Eduardas Vilkas (1935–2008)
- olimpinis futbolo čempionas Arminas Narbekovas,
- futbolininkai, buvę ir esami Lietuvos rinktinės nariai Romas Mažeikis, Ričardas Zdančius, Raimondas Žutautas, Vaidas Žutautas, Giedrius Žutautas, Darius Žutautas, Andrius Jokšas ir Tomas Tamošauskas,
- pasaulio krepšinio jaunimo čempionas Marius Prekevičius,
- įžymus gyditojas Nerijus Kaselis.
Sportas
Futbolas
Seniūnija
Šablonas:Seniunijos Miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.
Miestų partnerystė
Gargždų miestas yra Baltijos miestų sąjungos narys.
| |||||
Nuorodos
| ||||||||||||||
