Dovilai
| Dovilai | ||
|---|---|---|
| ||
  Dovilai |
||
| Koordinatės | 55°40′41″š. pl. 21°21′32″r. ilg. / 55.678°š. pl. 21.359°r. ilg.Koordinatės: 55°40′41″š. pl. 21°21′32″r. ilg. / 55.678°š. pl. 21.359°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Dovilų seniūnija | |
| Gyventojų | 1 077 | |
 Vikiteka |
Dovilai | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Dawillen | |
Dovilai – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, 5 km į pietvakarius Gargždų, dešiniajame Minijos krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Veikia Dovilų pagrindinė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai (nuo 1950 m.), biblioteka (nuo 1948 m.), Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1862 m.), paštas (LT-96011), kaimo turizmo sodyba „Smiltelė“, Dovilų etninės kultūros centras. Yra kelios maisto prekių parduotuvės. Dovilų dvaro likučiai. Stūkso Dovilų piliakalnis.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovardis kildinamas iš asmenvardžio Dovìlas (asmenvardžio sandas do- vedamas iš žodžių dotas, dovis „davimas“).[2] Šis asmenvardis Lietuvoje paplitęs tik Klaipėdos krašte, galimai prūsiškos kilmės (Dawille).[3] Iki XX a. vidurio minimi kaip Doviliai.
Liaudies etimologija mena, kad prieš susikaudamas su kryžiuočiais savo giminaitį, šio krašto valdovą Dovilą lankė Ldk Gediminas. Yra versija, kuri miestelio pavadinimą kildina nuo žodžio viltis – galbūt viltis susijungti su Lietuva [4] nuo laikų, kai šios žemės priklausė vokiečiams.
Vietovė seniau dar minima kaip Lašupėnai (vok. Laschupenn, Laßupehnen). Nuo XVII a. – kaip Dovilai, Doviliškiai. Šiuo pavadinimu vadintas Dovilui priklausęs malūnas. Vėliau keli kaimai ir malūnas sujungti.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelio planas – radialinis, vyrauja senos statybos individualūs gyvenamieji namai, yra keli daugiabučiai namai, prieigose statomi nauji gyvenamieji namai, centrinės miestelio gatvės asfaltuotos, įrengtas gatvių apšvietimas, šaligatviai. Maždaug už 0,6 km Gargždų link yra keli didesni karjerai, įrengtos poilsio zonos, paplūdimiai, dviračių ir pėsčiųjų takas iki Gargždų. Pro miestelį eina kelias 227 Jakai–Dovilai–Laugaliai .
Yra smėlio telkinys. Į šiaurės vakarus nuo miestelio, Minijos dešiniajame krante stūkso Dovilų piliakalnis, vadinama Gedminų pilis arba Dusmenų piliakalnis, apie kurį pasakojama daug legendų.[5]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1736 m. atidaryta pradinė mokykla, nuo 1971 m. aštuonmetė, nuo 1986 m. Dovilų pagrindinė mokykla. 1862 m. pastatyta neogotikinė liuteronų bažnyčia. XIX a. 2-ojoje pusėje gyvenvietė išaugo, nusistovėjo jos planinė struktūra: centras su jame dominuojančia bažnyčia, šalia – mokykla, pašto tarnyba, keli viešbučiai, smuklės, vyko savaitiniai turgūs. Dvarų sodybos išsidėstė gyvenvietės pakraščiuose, nutiesti keliai, pastatytas tiltas per Miniją. XIX a. pabaigoje Dovilai buvo Klaipėdos apskrityje, čia veikė pašto stotis.[6]
Prieš II pasaulinį karą buvo siaurojo geležinkelio stotis, silikatinių plytų fabrikas.
Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[7] 1995 m. pašventinta dabartinė bažnyčia. 2009 m. patvirtintas Dovilų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1874–1950 m. | Dovilų valsčiaus centras | Klaipėdos apskritis |
| 1950–1995 m. | Dovilų apylinkės centras | Klaipėdos rajonas |
| 1995– | Dovilų seniūnijos centras | Klaipėdos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1871 m.[8] | 1905 m.[9] | 1910 m.[10] | 1925 m. | 1959 m.sur.[11] | 1970 m.sur.[12] | 1976 m.[13] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 142 | 203 | 283 | 254 | 447 | 701 | 980 | ||
| 1979 m.sur.[14] | 1985 m.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur. | - | ||
| 1 142 | 1 086 | 1 888 | 1 231 | 1 246 | 1 077 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Max Krause (1859–1916), žemvaldys, Vokietijos imperijos reichstago narys.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senosios liuteronų kapinės
Atminimo lenta Erikui Mačkui
Atminimo lenta H. G. Opermanui
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. p. 78.
- ↑ Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 108
- ↑ Dovilų piliakalnis / Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 97-104 psl. Kaunas, 1940.
- ↑ Dawile. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 915 psl. (lenk.)
- ↑ Dovilai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 105 psl.
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Dovilai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 422 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Dovilai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 150 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Dovilai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 449
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mūsų Dovilai (sud. Zita Genienė, Janina Valančiūtė). – Kaunas: Judex, 2004. – 106 p.: iliustr. – ISBN 9955-581-21-2
- Dovilai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 664 psl.
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
GARGŽDAI – 5 km |
| |||||||||
| JAKAI – 9 km Kiškėnai – 7 km Klaipėda – 12 km |
|
||||||||||
| Baičiai – 2 km AGLUONĖNAI – 15 km | |||||||||||
