Dovilai
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Dovilai |
||
| Koordinatės | 55°40′41″š. pl. 21°21′22″r. ilg. / 55.678°š. pl. 21.356°r. ilg.Koordinatės: 55°40′41″š. pl. 21°21′22″r. ilg. / 55.678°š. pl. 21.356°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Dovilų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 1 246 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
DovilaiVikiteka | |
|
vok. Dawillen | ||
Dovilai – miestelis Klaipėdos rajone, 5 km į pietvakarius Gargždų, dešiniajame Minijos krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Yra Dovilų pagrindinė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai (nuo 1950 m.), biblioteka (nuo 1948 m.), Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1862 m.), paštas (LT-96011), kaimo turizmo sodyba „Smiltelė“. Nuo 2005 metų vasario 1 dienos kultūros namai tapo Dovilų etninės kultūros centru. Įstaigos svetainė http://www.etnodovilai.lt. Yra kelios maisto prekių parduotuvės. Miestelio planas – radialinis, vyrauja senos statybos individualūs gyvenamieji namai, yra keli daugiabučiai namai, prieigose statomi nauji gyvenamieji namai, centrinės miestelio gatvės asfaltuotos, įrengtas gatvių apšvietimas, šaligatviai. Maždaug už 0,6 km Gargždų link yra keli didesni karjerai, įrengtos poilsio zonos, bendri paplūdimiai, dviračių ir pėsčiųjų takas iki Gargždų.
Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra smėlio telkinys. Į šiaurės vakarus nuo miestelio, Minijos dešiniajame krante stūkso Dovilų piliakalnis, vadinama Gedminų pilis arba Dusmenų piliakalnis, apie kurį pasakojama daug legendų.[2]
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
GARGŽDAI – 5 km |
| |||||||||
| JAKAI – 9 km Kiškėnai – 7 km |
|
||||||||||
| Baičiai – 2 km AGLUONĖNAI – 15 km | |||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovardis kildinamas iš asmenvardžio Dovìlas (asmenvardžio sandas do- vedamas iš žodžių dotas, dovis „davimas“).[3]
1736 m. atidaryta pradinė mokykla, nuo 1971 m. aštuonmetė, nuo 1986 m. Dovilų pagrindinė mokykla. 1862 m. pastatyta neogotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo siaurojo geležinkelio stotis, silikatinių plytų fabrikas, miestelis buvo žinomas kaip Doviliai.
Sovietinės okupacijos metais – tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[4]
1995 m. pašventinta dabartinė bažnyčia. 2009 m. patvirtintas Dovilų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XX a. pradžia – 1950 m. | Dovilų valsčiaus centras | Klaipėdos apskritis |
| 1950–1995 m. | Dovilų apylinkės centras | Klaipėdos rajonas |
| 1995– | Dovilų seniūnijos centras | Klaipėdos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1871 m. | 1905 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 142 | 203 | 283 | 254 | 447 | 701 | ||
| 1976 m.[6] | 1979 m.sur. | 1985 m.[7] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 980 | 1 142 | 1 086 | 1 888 | 1 231 | 1 246 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Max Krause (1859–1916) – žemvaldys, Vokietijos imperijos reichstago narys.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dovilų ženklas
Senosios liuteronų kapinės
Akmuo Lietuvos 100-mečio paminėjimui
Atminimo lenta Erikui Mačkui
Atminimo lenta H. G. Opermanui
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Dovilų piliakalnis / Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 97-104 psl. Kaunas, 1940.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
- ↑ Dovilai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 105 psl.
- ↑ Dovilai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 422 psl.
- ↑ Dovilai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 150 psl.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Dovilai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 449 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mūsų Dovilai (sud. Zita Genienė, Janina Valančiūtė). – Kaunas: Judex, 2004. – 106 p.: iliustr. – ISBN 9955-581-21-2
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dovilai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 664 psl.
Agluonėnai | Dovilai | Endriejavas | Gargždai | Judrėnai | Kretingalė | Plikiai | Priekulė | Slengiai | Veiviržėnai | Vėžaičiai