Endriejavas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Endriejavas
Endriejavas.JPG
Endriejavo centre
Endriejavoherbas.PNG
Endriejavas
Endriejavas
Koordinatės 55°41′49″š. pl. 21°43′12″r. ilg. / 55.697°š. pl. 21.720°r. ilg. / 55.697; 21.720 (Endriejavas)Koordinatės: 55°41′49″š. pl. 21°43′12″r. ilg. / 55.697°š. pl. 21.720°r. ilg. / 55.697; 21.720 (Endriejavas)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Endriejavo seniūnija
Gyventojų (2021) 614
Commons-logo.svg Vikiteka Endriejavas
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Endriejãvas
Kilmininkas: Endriejãvo
Naudininkas: Endriejãvui
Galininkas: Endriejãvą
Įnagininkas: Endriejavù
Vietininkas: Endriejavè

Endriejavas – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, 14 km į vakarus nuo Rietavo, prie kelio  197  KryžkalnisRietavasVėžaičiai . Pietuose šalia miestelio praeina automagistralė  A1  VilniusKaunasKlaipėda . Seniūnijos centras, Endriejavo seniūnaitija.

Stovi Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia (pastatyta 1943 m.), veikia Endriejavo pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1946 m.), paštas (LT-96035).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvažiavimas į miestelį

Šiauriniame miestelio pakraštyje telkšo Kapstato ežeras, šiauriniu pakraščiu teka Minijos intakas Veiviržas. 4 km į šiaurės vakarus – Ablingos memorialinis ansamblis. Prie miestelio išsidėstęs Endriejavo kalvagūbris (iki 130 m virš jūros lygio).

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XVIII a. pabaigos kaimas buvo žinomas kaip Vaitkaičiai. Manoma, kad dabartinis pavadinimas atsirado XVIII a. pabaigoje pagal pirmosios miestelio bažnyčios statytoją Andriejų Radzevičių (asmenvardinis vietovardis). Dar XX a. tarpukariu buvo rašomas kaip Andriejavas [2] arba Andriejava.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaizerinės Vokietijos kareiviai I pasaulinio karo metais Endriejave

1630 m. minima Endriejavo giria. Kaimas minimas nuo XVIII a. pradžios. 1780 m. pastatyta medinė bažnyčia. XIX a. Endriejavas buvo garsus grūdų ir linų prekymečiais. Nuo 1837 m. priklausė Rietavo Oginskiams. Apie 1800 m. įkurta parapija. 1835 m. Irenėjus Kleopas Oginskis panaikino baudžiavą. 1862 m. varpinėje pakabintas tuo metu didžiausias varpas Žemaitijoje. Spaudos draudimo metais miestelio šviesuomenę spauda aprūpindavo kunigas, rašytojas, vėliau Steigiamojo Seimo atstovas Povilas Dogelis.

Po I pasaulinio karo Endriejave veikė garinė pieninė, 3 lentpjūvės, 9 malūnai, vilnų karšykla. Tarpukariu pro miestelį nutiestas Žemaičių plentas. Per II pasaulinį karą sudegė didelė dalis miestelio, bažnyčia. Po II pasaulinio karo veikė Žemaičių apygardos, Kardo rinktinės partizanai. 1945 m. gegužės 25-26 dd., padedant 3-ims stribams, Lietuvos partizanų būrys (120 žmonių, vadas K. Tycius) užėmė Endriejavą, paėmė į nelaisvę 18 stribų. 1950 m. vasario ir gegužės mėn. Žemaičių apygardos Nemuno būrio partizanai puolė miestelį.[3]

19461952 m. buvo ligoninė, vėliau ambulatorija. 1946 m. įsteigta biblioteka, 1976 m. vaikų darželis. Nuo 1948 m. buvo „Bolševiko“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 2009 m. liepos 24 d. LR prezidentės dekretu Nr. 1K-58 patvirtintas Endriejavo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611919 m. Endriejavo valsčiaus centras Raseinių apskritis
19191947 m. Kretingos apskritis
19471950 m. Klaipėdos apskritis
19501962 m. Endriejavo apylinkės centras Rietavo rajonas
19621995 m. Klaipėdos rajonas
1995 Endriejavo seniūnijos centras Klaipėdos rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1841 m. 1886 m. 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[5] 1976 m.[6]
90 220 316 273 414 482 473
1979 m.sur.[7] 1985 m.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] -
547 605 731 718 640 614 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. http://lithuanianphilately.com/postal-history/andriejavas.html
  3. Endriejavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 506 psl.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. EndriejavasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 350 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Algimantas Miškinis ir kt. Endriejavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 510
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Endriejavas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 343 psl.
  • Endriejavo žemė: kančių ir vilties istorija / Antanas Ruškys. – Kaunas: LPKTS, 2002. – 269 p.: iliustr. – ISBN 9986-577-45-4
  • Endriejavas, jo knygnešiai, švietėjai ir tremtiniai / Antanas Ruškys. – Kaunas: Naujasis lankas, 2007. – 30 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-426-1
  • Endriejavas / Virginijus Jocys, Antanas Žemgulis. – Vilnius: Versmė, 2010. – 1395 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-589-16-7

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Žadeikiai – 6 km Blank-50px.png
VĖŽAIČIAI – 16 km
GARGŽDAI – 21 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Girdvainai – 7 km
RIETAVAS – 14 km
Rudgalviai – 5 km
VEIVIRŽĖNAI – 15 km