Bharatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bharatai (skr. भारताः = IAST: bhāratāḥ) – arijų gentis, minima Rigvedoje, ypač 3-oje mandaloje, priskiriamoje bharatų išminčiui Višvamitrai. „Upės himne“ (RV 3.33) aprašyta kaip visa bharatų gentis keliasi per upę. Žodis Bharatá taip pat naudojamas kaip dievų Agnio ir Rudros vardas.

7-oje mandaloje (7.18 ir kt.) minima, kad bharatai dalyvauja „Dešimties karalių mūšyje“, kur jie kaunasi už nugalėtojus. Dėl bharatų vado Sudaso pergalės mūšyje bharatai galėjo apsigyventi Kurukšetros krašte.[1] Jie, atrodo, sėkmingai dalyvavo ankstyvosiose kovose dėl valdžios tarp įvairių arijų ir dasų (nearijų) genčių, nes povedinėje sanskrito epinėje tradicijoje („Mahabharata“) aprašytas imperatorius Bharata, senovinis visos Indijos užkariautojas, o jo gentis ir karalystė vadinama Bhārata. Vėliau bharatai tapo puru genties sąjungininkais, su šia gentimi po to susiliejo ir sudarė kuru gentį.[2]

Indijos respublika save oficialiai vadina Bhārata.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ORIGINS AND DEVELOPMENT OF THE KURU STATE by Michael Witzel, Harvard University [1] Archyvuota kopija 2011-11-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. National Council of Educational Research and Training, History Text Book, Part 1, India