Serbų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Serbų kalba
српски, srpski
Kalbama: Serbija, Bosnija ir Hercegovina (įskaitant Serbų respubliką), Juodkalnija, Kroatija, Vokietija, Rumunija
Kalbančiųjų skaičius: 12 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 63
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

indoeuropiečių
 - slavų
   - pietų slavų
    - serbų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Flag of Serbia.svg Serbija,
Flag of Bosnia and Herzegovina.svg Bosnija ir Hercegovina,
Flag of Montenegro.svg Juodkalnija
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: sr
ISO 639-2: scc/srp
ISO 639-3: srp

Serbų kalbaslavų kalbų grupei priklausanti kalba, kuria daugiausia kalbama Serbijoje. Ši kalba valstybinė: Serbijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje. Iš viso serbiškai šnekančiųjų yra beveik 11,5 mln. žmonių. Serbų kalba nežymiai skiriasi nuo kroatų kalbos (skiriasi iš esmės tik tuo, kad serbų kalba naudoja kirilicą, o kroatų – lotynų rašmenis), ir jos kartais vadinamos vienu serbų-kroatų kalbos pavadinimu. Juodkalnijoje valstybinė kalba yra juodkalniečių. Kai kurie kalbotyrininkai šią kalbą laiko serbų kalbos tarme.

Serbiškai kalba taip pat dalis gyventojų Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje (apie 400 tūkst. žm.), Rumunijoje (27 tūkst.), Rusijoje (5 tūkst.), Turkijoje (20 tūkst.).

Serbų kalba – viena iš retų kalbų, kur oficialiai naudojamos dvi rašto sistemos (kirilica ir lotynų raštas). Serbų kalbos abėcėlę sudaro 30 raidžių.

Serbo croatian languages2006.png

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Serbų kalba



Vikiteka