Vilnius

54°40′40″ š. pl. 25°17′30″ r. ilg.

Apie kaimą Kupiškio rajone žr. Vilnius (Kupiškis).

Šablonas:Lietuvos miestas Vilnius – Lietuvos sostinė ir didžiausias miestas, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras. Įsikūręs Neries ir Vilnios santakoje. Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. - universitetinis miestas.

Miesto vardo kilmė

Miesto vardas kilo nuo upės, kuri teka pro miestą, vardo Vilnia (naujadaras Vilnelė). Upėvardžio Vilnia kilmė sietina su bendriniu lietuvių kalbos tarminiu žodžiu vilnia, kurio labiau paplitęs variantas vilnis, reiškiančiu banga. Senasis lietuviškas miesto vardas lietuvių kalboje neįsigalėjo ir buvo pakeistas žodžiu Vilnius (žodžio kiltis nuo tos pačios upės). Šio pasikeitimo priežastys nėra visiškai aiškios, bet žodžio Vilnius formos minimas rašytiniuose šaltiniuose nuo XVI amžiaus. Pirminė lietuviška miesto forma Vilnia yra išlikusi slavų kalbose.

Istorija

Vilniaus arkikatedra 1912 m.

Vilniaus panorama, XIX a.

Dominikonų gatvė, XIX a.

Miesto vėliava

Nėra tiksliai nustatyta kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė – apie miesto įkūrimą byloja legenda. Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose kunigaikščio Gedimino 1323 m. rašytame laiške Vokietijos miestams, kuriame jis kvietė vokiečius ir žydus keltis į Vilnių. 1387 m. kovo 11 d. Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teises.

Tarp 1503 ir 1522 m. miestas buvo apjuostas siena su devyneriais vartais ir trim bokštais. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru. Vilnius taip pat tapo žydų kultūros Šiaurės Europoje centru.

"Tvano" metu 1655 m. Vilnių pirmą kartą užėmė ir valdė Rusijos armija. Miestas buvo plėšiamas, sudegintas, didelė dalis gyventojų išžudyta. Miesto augimas ilgam buvo sustabdytas. Šiaurės karo metu (1702 ir 1707 m.) Vilnių buvo užėmusi švedų kariuomenė. XVIII a. miesto augimą stabdė dideli gaisrai 1737 m., 1745 m., 1747 m. Nepaisant to, XIX a. pradžioje miesto gyventojų skaičius pasiekė 20 000 ir tai buvo vienas didžiausių Šiaurės Europos miestų.

Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo kaip ir visa Lietuva Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą kaip nacionalistinių jėgų židinį. Vilnius vystėsi kaip Rusijos gubernijos sostinė, tačiau turėjo ir regioninę reikšmę. XIX a. iki išaugant Minsko reikšmei Vilnius buvo baltarusių nacionalinio judėjimo centras. Svarbiausi baltarusių poetai ir rašytojai savo darbus spausdino Vilniuje.

1920 m. Vilnių okupavus ir netrukus aneksavus Lenkijai, Lietuvos sostinė buvo perkelta į Kauną. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tų metų spalį Vilnius vėl grįžo Lietuvai, tačiau netrukus kartu su visa Lietuva buvo okupuotas ir aneksuotas Sovietų Sąjungos (Kaunas faktiškąja Lietuvos sostine liko iki 1944 m. vasaros, t.y. iki antrosios sovietinės okupacijos pradžios).

1941 m. vasarą vokiečių kariuomenei užėmus Lietuvą, didžioji dauguma žydų gyventojų tapo nacionalsocialistų vykdytos žydų naikinimo politikos aukomis. Daug jų buvo suvaryti į getą Vilniaus senamiestyje, išvežti į koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti. Nuo 1944 iki 1990 m. Vilnius buvo Lietuvos TSR sostine, o nuo 1990 m. atkurtos Lietuvos Respublikos sostine, 1991 m. LR AT nutarimu patvirtinti didysis ir mažasis miesto herbai. 1994 m. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Demografija

1920—1939 m. Vilnius priklausė Lenkijai ir jame gyveno daugiausiai lenkai ir žydai. Dabar lietuviai yra vyraujanti grupė: 2001 m. Vilniuje gyveno 542 287 žmonės. Iš jų etniniai lietuviai sudarė 57,8 %, lenkai 18,7 %, rusai 14 %, baltarusiai 4 %, žydai 0,5 %, kiti – 5 %.

Kultūra

Senamiestis

Vilniaus senamiestis 1994 įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų.

Vilnius dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir architektūros laikomas viena gražiausių Europos sostinių.

Religinės paskirties pastatai

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Vaizdas:Vilnius. Sv. Onos baznycia1 2006-08-08.jpg

Šv. Onos bažnyčia

Vilniaus bažnyčių kategorija yra čia.

Mieste išliko apie 40 įvairių stilių bažnyčių:

• Dievo Apvaizdos, Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčia
• Visų Šventųjų bažnyčia;
• Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia;
• Šv. Teresės bažnyčia;
• Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia;
• Šventosios Dvasios bažnyčia
• Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia;
• Šv. Mikalojaus bažnyčia – seniausia Lietuvos bažnyčia (1320), pastatyta vokiečių;
• Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia;
• Gotikinio stiliaus Šv. Onos bažnyčia, pastatyta XV a.;
• Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia;
• Klasicizmo stiliaus Vilniaus arkikatedra bazilika su gotikos bei renesanso stilių įtaka ir baroko elementais. Pirmą kartą pastatyta XIII a., vėliau keletą kartų atstatyta;
• Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia.

Be katalikiškų bažnyčių taip pat yra ir kitų religijų šventovių – Znamenskojė, Šv. Trejybės, Romanovų cerkvės, Piatnickajos cerkvė, pastatyta 1345 metais, morse stiliumi statyta Žydų sinagoga, evangelikų liuteronų bažnyčia ir kt.

Vilniuje yra net 23 vienuolynai – daugiau nei bet kur kitur Lietuvoje.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Vilniaus mokyklų kategorija yra čia.

Aukštosios mokyklos

Įkurtas 1579 metais Vilniaus universitetas yra vienas seniausių universitetų Europoje. Vilniuje taip pat veikia Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus kolegija. Vilniuje yra Šv. Juozapo kunigų seminarija.

Bendrojo lavinimo mokyklos

• J. Tallat-Kelpšos konservatorija
• 2 jaunimo mokyklos
• nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla
• 1 licėjus
• 18 gimnazijų
• 62 vidurinės mokyklos
• 32 pagrindinės mokyklos
• 21 pradinė mokykla
• 14 mokyklų-darželių

Savivaldybė

Vilnius

Valstybė	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Miestai	Vilnius Grigiškės
Gyventojų (2005)	553 061 (1)
Gyventojų tankumas	1379,2 žm./km² (6)
Plotas	401 km² (51)
Meras	Juozas Imbrasas (2007–)
[{{{svetainė}}}]

Vikižodynas

Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje).

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Vilniaus savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 21 seniūnija

Pamėnkalnis (Tauro kalnas)

Vaizdas nuo Pamėnkalnio.

Pamėnkalnis yra Vilniaus centre (jo viršūnėje gerai matomi stovi Profsąjungų rūmai, o giliau - Santuokų rūmai) tarp Pamėnkalnio, V.Kudirkos, K. Kalinausko ir Tauro gatvių.

Dažnai dar vadinamas Tauro kalnu arba Taurakalniu. Nors legenda pastarąjį pavadinimą sieja su ant jo baubusiu, neva, didžiuliu tauru, Lietuvos girių karaliumi (tuo pakeliant kalno rangą pagal svarbumą į “karališką“ lygį), tikra šio žodžio kilmė yra nuo dignitoriaus Juozapo Bouffalo, kuriam priklausė kalno žemė ar tik jos dalis. Tad vietos gyventojai kalną pradėjo vadinti savininko vardu – Góra Bouffałowa. Dar vienas šio kalno pavadinimas anot archeologo Vykinto Vaitkevičiaus yra Velniakalnis.

Susisiekimas

Viešasis transportas

Mieste 2007 m. yra 19 troleibusų maršrutų ir 76 autobusų maršrutų. Pirmieji troleibusai mieste ėmė kursuoti 1956 m. Šiuo metu planuojamas ir visuomenei aktyviai pristatomas Vilniaus metropoliteno projektas, sujungsiantis metro linijomis tankiausius miesto rajonus.

Broliški miestai

Miestai su kuriais bendradarbiauja Vilnius.

Alma Ata, Kazachija Astana, Kazachija Briuselis, Belgija Budapeštas, Vengrija Čikaga, JAV Dnepropetrovskas, Ukraina Doneckas, Ukraina Duisburgas, Vokietija Edinburgas, Jungtinė Karalystė

Erfurtas, Vokietija Gdanskas, Lenkija Guangdžou, Kinija Joensu, Suomija Kijevas, Ukraina Kišiniovas, Moldavija Krokuva, Lenkija Lodzė, Lenkija Maskva, Rusija

Madisonas, JAV Minskas, Baltarusija Olborgas, Danija Oslas, Norvegija Pavija, Italija Pirėjas, Graikija Reikjavikas, Islandija Ryga, Latvija Sankt Peterburgas, Rusija

Stokholmas, Švedija Strasbūras, Prancūzija Taipėjus, Taivanas Talinas, Estija Varšuva, Lenkija Zalcburgas, Austrija

Nuorodos

Vikižodynas

• Oficiali miesto svetainė
• Miesteliai.lt apie Vilnių
• Vilniaus žemėlapis
• Wilno, Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, Warszawa, 1893, t. 13, p. 492-533.

Nuotraukos

• Senojo Vilniaus vaizdai
• Vilnius 1980 m. (nuotraukų albumas)

Religija

• Vilniaus bažnyčios
• Vilniaus vienuolynai

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.