XVI amžiaus 3-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XVI amžiaus trečiasis dešimtmetis prasidėjo 1521 m. ir baigėsi 1530 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžius – XVI amžius – XVII amžius

Dešimtmečiai: 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as

Metai: 1521 1522 1523 1524 1525 1526 1527 1528 1529 1530

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1521[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 3 d. Vilniaus siuvėjų cechas gavo popiežius privilegiją pastatyti savo lėšomis koplyčią prie šiaurinės Šv. Jonų bažnyčios sienos.
  • Naujas Imperatorius Karolis V kvietė Lenkiją ir Vokiečių ordiną susilaikyti nuo karo veiksmu, nes tuo metų osmanai įsiveržė į Vengriją.
  • Balandžio 5 d. Torūnėje Lenkija ir Vokiečių ordinas pasirašė 4 metų paliaubų sutartį. Konfliktą buvo nuspręsta spręsti Imperatoriui Karoliui V ir Vengrijos karaliui Liudvikui II Jogailaičiui.
  • Gegužės 25 d. Lince Ona Jogailaitė, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo II Jogailaičio duktė, ištekėjo už Austrijos erchercogą Ferdinandą I Habsburgą.
  • Vengrijos ir Čekijos karalius Liudvikas II Jogailaitis paskelbtas pilnamečiu ir bandė valdyti pats (g. 1506.07.01).
  • LDK – Rusijos karas aprimo, nes atsirado kitos tarptautinės problemos: Lietuva pradėjo kariauti su Livonijos ordinų, o Rusija buvo stipriai Krymo totorių nusiaubta, Maskva liepos mėn. sudeginta.
  • Krymo totorių kariuomenė įsiveržė į pietinės LDK žemes, nusiaubė Kijevo Polesę, užėmė Mozyrių ir priėjo iki Pinsko ir Slucko. Su didelių grobių ir belaisviais ramiai grįžo atgal.
  • Mirė vokiečių istorikas, humanistas Erazmas Stela (g. ~1450 m.). Veikale „Apie Prūsijos senienas“ (De Borussiae antiquitatibus, 1518 m.) lietuvius kildino iš alanų. Veikalas yra svarbus žinių apie senovės prūsų buitį šaltinis.

1522[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausį Vilniuje mirė Mikalojus Radvila II Amor Poloniae – LDK didikas, valstybės veikėjas (g. 1470 m. Balstogė). 1515 m. vadovavo Lietuvos pasiuntinybei Habsburgų ir Jogailaičių suvažiavime, už tai Imperatorius Maksimilijonas I 1518 m. jam suteikė Šv. Romos imperijos kunigaikščio titulą. Lietuvoje ilgai privačiai kariavo su Trakų vaivada Albertu Goštautu.
  • Kovo 15 d. Live mirė Ona Radvilaitė (g. 1476 m. Vilniuje). 1497 m. ištekėjo už Mazovijos kunig. Konrado III Rudojo. Pagimdė jam dvi dukteris ir du sūnus. 1503 m. po vyro mirties tapo Mazovijos regente. Palaidota Varšuvos Šv. Onos bažnyčioje.
  • Pranciškus Skorina iš Prahos ir sugrįžo į LDK. Gegužės 20 d. Vilniaus burmistro Jokūbo Babičiaus namuose jis įkūrė pirmąją spaustuvę LDK ir išleido „Mažąją kelionių knygelę“ su kalendoriumi.
  • Vengrijos ir Čekijos karalius Liudvikas II, (Kazimiero Jogailaičio vaikaitis), vykdydamas 1515 m. Vienos susitarimo sąlygas vedė Austrijos kunigaikščio Ferdinando I Habsburgo seserį Mariją Austrietė.
  • Birželį – gruodį Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • Rugsėjo 14 d. Maskvoje tarp LDK ir Maskvos DK sudaryta 5 metų paliaubų sutartis. Smolenskas paliktas Maskvai. Sutartis buvo pratęsiama 1526 ir 1532 metais.
  • Vilniaus miesto gynybinės sienos statyba buvo baigta. Ji juose apie 100 ha. plotą. Sienos taip pat reikėjo atvykstantiems į miestą kontroliuoti ir muitui iš pirklių surinkti.
  • Gruodžio 4 d. motinos Bonos Sforzos rūpesčiu Žygimantas Augustas Lietuvos bajorų pripažintas Lietuvos sosto paveldėtoju.

1523[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vyskupo Jono Žygimantaičio iniciatyva buvo remontuojama Vilniaus Katedra, remontui vadovavo italų archit. Anus, šalia buvusiame gynybos bokšte įrengta varpinė. Prie Vilniaus katedros veikė 3 klasių mokykla. Joje buvo dėstoma retorika, muzika, dialektika, lotynų kalba.
  • 5 tūkst. krymo totorių – turkų būrys apiplėšė Podolę ir Galiciją.
  • Krokuvoje išleista LDK poeto humanisto Husoviano Mikalojaus lotynų kalba parašyta poemą „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ («Carmen de statura feritate ac venatione bisontis») su dedikacija Bonai Svorzai. Mikalojus Husovianas 1518–1522 m. gyveno Romoje ir, popiežiui Leonui X susidomėjus LDK ir stumbrų medžiokle, parašė poemą, kuriuoje aprašė stumbrus, jų medžioklę, didingas Lietuvos girias, to meto politinius ir socialinius įvykius, aukštino Ldk Vytautą.

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1524[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pr. Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • LDK buvo ruošiamas projektas kazokų organizuotai kariuomenei sukurti.
  • Krymo totoriai su turkais du kartus niokojo pietinę LDK ir Lenkiją – Podolės ir Volynės žemes.
  • Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis suruošė 40 tūkst. kariuomenę žygiui į totorių-turkų valdas. Jis su Eustachijum Daškevičium po dviejų dienų apgulties sugriovė turkų tvirtovė Očiakovą, nusiaubė Krymo chanato valdas.
  • Lapkričio 16 d. Krokuvoje karalius Žygimantas Senasis išdavė leidimą meistrui iš Šveicarijos Karoliui Vernartui (Karulius Wernart) pirmojo popieriaus malūno LDK statybai Vilniuje, prie Vilnios upės.
  • Ldk Žygimanto Senojo potvarkiu Vilniaus Žemutinėje pilyje įsteigta varpų ir patrankų liejykla, kurioje lieta iš įvežtinio vario, plieno ir alavo. Liejykloje dirbo meistrai iš Lenkijos, Vokietijos, Čekijos.
  • Metų pab. Vilniuje vyko LDK Seimas.

1525[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • valstiečių, vadovaujamų Tomo Miuncerio, karas Vokietijoje
  • pradėti persekioti anabaptistai

LDK[taisyti | redaguoti kodą]

  • Balandžio 8 d. Krokuvoje buvo pasirašyta 4 metų taikos sutartis tarp Lenkijos ir Vokiečių ordino. Prūsija virto Lenkijos karaliaus vasalu.
  • Didysis ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis, gavęs dėdės karaliaus Žygimanto Senojo sutikimą, Krokuvoje balandžio 10 d. iškilmingai prisiekė Žygimantui, kaip Prūsų kunigaikštis ir įkūrė pasaulietinę Prūsijos kunigaikštystę su sostinė Königsberg (Karaliaučius). Prūsijos kunigaikštystė buvo atskirta nuo savo senų globėjų – popiežių ir imperatorių.
  • Albrechtas Brandenburgietis, drauge su didžiuma ordino riterių, Martino Liuterio patarimu, perėjo į liuteronybę ir pasidalijo katalikų bažnyčios turtus. Livonijos ordinas kuri laika dar išliko katalikiškas.
  • Gegužės 20 d. Pranciškus Skorina Vilniaus burmistro Jokūbo Babičiaus namuose įkūrė pirmąją spaustuvę LDK. Šioje spaustuvėje jis kirilicą išspausdino ir pirmąsias knygas – „Apaštalas“ ir „Mažoji kelionių knygutė“.
  • Prūsijos kunigaikštystėje prasidėjo prūsų ir vakarų lietuvių sukilimas (iki 1528 m.).

1526[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sigizmundas Herberšteinas (Sigismund von Herberstein) Austrijos erchercogo Ferdinando Habsburgo vardu vėl bandė sutaikyti abi kariaujančias šalis. Rusijos dk Vasilijus III, suartėjus su Habsburgais ir imperatorium, toliau siekė pergalės prieš LDK. 1522 m. paliaubos buvo pratęstos.
  • Krymo totoriai nuniokojo Volynės, Belzo ir Liublino žemes, pagrobė daug belaisvių.
  • Patvirtinti Vilniaus vyskupijos sinodo nutarimai, steigti prie kiekvienos didesnės parapinės bažnyčios mokyklą.
  • Rugpjūčio 29 d. – Vengrijos ir Turkijos Mochačo kautynėse žuvo Žygimanto Senojo brolėnas Liudvikas, prarasti Čekijos ir Vengrijos sostai, Jogailaičių dinastijai galutinai prarandant įtaką Vidurio Europoje.
  • Spalio 24 d. Ferdinandas Habsburgas buvo išrinktas Čekijos karalium, vėliau paskelbtas ir Vengrijos karalium, tuo padarydamas Oną Jogailaitė karalienę.
  • Lietuvos didysis kancleris Albertas Goštautas iškėlė Žygimanto Augusto vainikavimo Lietuvos karaliumi projektą.
  • Nuo gruodžio mėn. pabaigos Krymo totoriai su turkais plėšė pietinės LDK ir Lenkijos žemes – Galiciją ir Volynę.

1527[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1528[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsų kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis nuslopino prūsų ir vakarų lietuvių sukilimą (nuo 1525 m.).
  • Krymo totoriai ir turkai užpuolė Podolės žemė, bet prie Podolės Kameneco buvo lenkų sumušti.
  • Balandį – 1529 m. vasarį Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • Gegužės 31 d. LDK Seimas priėmė nutarimą dėl visuotinio valstybės kariuomenės surašymo. Bajorų kariuomenės sąrašai galėjo atsirasti tik 1529 m. pradžioje. Šį surašymą atliko krašto ir kanceliarijos pareigūnai.
  • LDK vyko gyventojų „žemininkų“ surašymas.
  • Ldk Žygimantas Senasis Valdovų rūmuose priėmė savo žento Vengrijos karaliaus Jono Zapolijos pasiuntinį ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus bei Ispanijos karaliaus Karolio V Habsburgo pasiuntinį Kornelijų Šeperį (Cornelius Schepper).
  • Metų pab. LDK ir Lenkijos pasienio vaivados suruošė žygį į Krymą ir turkų Očiakovo tvirtovė. Ukrainiečių bajoras Eustachijus Daškevičius buvo patekęs į totorių nelaisvę, vėliau pabėgo.

1529[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 11 d. – paskelbtas pirmasis Lietuvos įstatymų rinkinys – Lietuvos Statutas, įsigaliojo nuo rugsėjo 29 d. I Lietuvos Statuto parengimui vadovavo Lietuvos didysis kancleris Albertas Goštautas. Jo iniciatyva į Statutą įrašyti draudimai svetimšaliams įsigyti Lietuvoje turtų ir užimti tarnybas. Statutas praplėtė bajorų teises, sulygino katalikų ir stačiatikių teises, pakeitė teismų sistemą, įteisino valstiečių priklausomybę.
  • Sausio 20 d. Vilniuje Ldk Žygimantas Senasis raštu patvirtino Žemaitijos žemės Statutą [Уставъ (статутъ) земли жмудской].
  • Ldk Žygimantas Senasis privilegijomis įsipareigojo priimti LDK įstatymus tik su Ponų tarybos sutikimu.
  • Ldk Žygimantas Senasis išleido instrukciją Ldk dvarų valdytojams, kurios tikslas buvo didinti grūdų auginimo plotus. Pagal jo nuostatus, kai kuriems valstiečiams nustatytas 1 kapos lietuviškų grašių (tiek kainavo 2 karvės) metinis činšas.
  • Pagal išleistus naujus nuostatus Aukštaitijos dvarų valdytojams, mezliavą imta rinkti nebe natūra, o pinigais. Be to, buvo renkama ir dėkla (rugiai ir avižos). Mokesčių nemokėjo bažnytiniai dvarai ir bajorai.
  • Sudarius prekybos sutartį su Prūsija, buvo įsteigtos naujos muitinės Palangoje, Gargžduose, Kretingoje, Jurbarke, Tauragėje, Pajūryje ir vidaus muitų – Plateliuose.
  • Prūsijos kunigaikštystėje susirūpinta stiprinti Klaipėdos pilį. Statybos truko daugiau kaip 30 m. Pritrūkus plytų, buvo nugriauta viena bažnyčia ir jos medžiaga panaudota įtvirtinimams.
  • Alberto Goštauto pastangomis, Lietuvos seimas devynerių metų karalaitį Žygimantą Augustą paskelbė Ldk. Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių spalio 18 d. Vilniaus katedroje vainikavo savo brolį Žygimantą Augustą Ldk. Ceremonijose dalyvavo karalius su karaliene, daug kunigaikščių, ponų, bajorų ir miesto taryba.
  • Žygimanto Augusto motina, karalienė Bona Sforza, pastebėjusi apleistą Vytauto kapą, įsakė sutvarkyti ir padėti marmurinę lentą su lotynišku įrašu.
  • Popiežius Klemensas VII suteikė Albertui Goštautui grafo titulą. Kitąmet grafo titulą jam suteikę Imperatorius Karolis V.

1530[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Gimtadieniai[taisyti | redaguoti kodą]