XVI amžiaus 1-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

XVI amžiaus pirmasis dešimtmetis prasidėjo 1501 metais ir baigėsi 1510 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžiusXVI amžiusXVII amžius

Dešimtmečiai: 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as - 1-as - 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as

Metai: 1501 1502 1503 1504 1505 1506 1507 1508 1509 1510

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1501[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 3 d. Ldk Aleksandras ir Livonijos ordino magistras Valteris Pletenbergas sudarė 10 metų karinė sąjunga, nukreiptą prieš Maskvos DK ir jos sąjungininką Pskovą.
  • Pavasario pab. ar vasaros pr. Ldk Aleksandro iniciatyva buvo sudaryta LDK ir Aukso Ordos karinio bendradarbiavimo sutartis, nukreipta prieš Maskvos DK ir jos sąjungininką Krymo chanatą.
  • Į Maskvą atvyko lenkų-vengrų pasiuntinybė, reikalavusi paliaubų, antraip grasino karine pagalba ginant Jogailaičių tėvoniją – LDK.
  • Birželio 17 d. Torūnėje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos aukščiausiasis kunig. (nuo 1492 m.) Jonas Albrechtas (g. 1459 m. lapkričio 30 d.). Palaidotas Vavėlio katedroje, palikuonių nepaliko. Ldk Aleksandras tuoj pat ėmę rūpintis gauti Lenkijos karalystės karūną.
  • Birželio 21 d. Ldk Aleksandro ir Livonijos ordino didžiojo magistro Valterio fon Pletenbergo pasirašyta Vendeno sutartis buvo reikalinga, norint atitraukti dalį Maskvos DK pajėgų iš rytinių LDK teritorijų.
  • Rugpjūtį Gardine vyko LDK Seimas.
  • Rugpjūčio 27 d. Livonijos kariuomenes būrys įtikinamai sutriuškino rusų armiją prie Sericos upės ties Izborsko, bet nesulaukė lietuvių pastiprinimo ir grįžo į Livoniją.
  • Rugsėjį Ldk Aleksandras, pritardamas Vilniaus vyskupo Alberto Taboro siekiui padidinti Vilniaus vyskupijoje lietuviškai mokančių kunigų skaičių, šio vyskupo naudai atsisakė vad. valdovo patronato teisės 28 Vilniaus vyskupijos parapijose.
  • Rudenį rusų kariuomene pradėjo LDK ir Livonijos konfederacijos puolimą, apiplėšę kai kurias Livonijos ir Kurliandijos žemes.
  • Spalio 2 d. – Ldk Aleksandras Jogailaitis išrinktas Lenkijos karaliumi.(lenk. „z łaski Bożej król Polski, a także ziemi krakowskiej, sandomierskiej, sieradzkiej, łęczyckiej, kujawskiej, wielki książę litewski, ruski, pruski oraz Chełmna, Elbląga i Pomorza, etc. pan i dziedzic“).
  • Spalio 3 d. Piotrkovo elekciniame seime Lenkijos taryba su LDK atstovais susitarė, kad Lenkija ir Lietuva bus sujungta į vieną valstybę su bendrais pasitarimais ir karaliumi. Lietuvos seimas neratifikavo šios sutarties.
  • Spalio 23 d. Ldk Aleksandras kartu su Ponų tarybos nariais pasirašė Melniko aktą, skelbiantį Lenkijos karalystės ir LDK susijungimą į vieną valstybę su bendru seimu, bendra kariuomene ir bendra pinigų sistema. Bet spalio 30 d. Lietuvos seimas atmetę jį kaip žeidžianti Lietuvos valstybinį savarankiškumą.
  • Lapkričio 4 d. MDK kariuomene prie Mstislavlio sumušė LDK armiją, bet pilies nepaėmę ir grįžo su belaisviais į Maskvą.
  • Gruodžio 12 d. Ldk Aleksandras Krokuvos katedroje jaunesniojo brolio kardinolo Frederiko Jogailaičio buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi.

1502[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prasideda Ispanijos-Prancūzijos karas dėl Neapolio.
  • Kristupas Kolumbas išplaukė į ketvirtąją kelionę.
  • Montesuma II-asis tampa actekų valdovu.
  • Prasideda Safavidų dinastija.

LDK[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sausio 20 d. Ldk Aleksandras Krokuvoje pasirašo privilegija, kuria Vilniaus miestiečiams leidžiama prekiauti Lenkijoje be muito.
  • Vasario 18 d. Burghausene mirė Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės duktė Jadvyga Jogailaitė (g. 1457.09.21). 1475 m. ištekėjo už Bavarijos kunug. Georgo Turtingo iš Wittelsbachu giminės.
  • Birželio mėn. Stanislovas Kiška, LDK valstybės ir karinis veikėjas, diplomatas, vadovavo Smolensko gynybai nuo Maskvos DK.
  • Sutriuškinęs Didelės ordos chaną, Krymo chanas Mengli-Girei vasarą ir rudenį užpuolė ir aptuštino dalį dešniakrantės Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos.
  • Rugsėjo 13 d.įvyko mūšis prie Smolino ežėro, kur LDK sąjungininkės Livonijos konfederacijos 5 tūkst. kariuomenė, vadovaujama magistro Valterio fon Pletenbergo, sutriuškino daug didesnę ~ 12 tūkst. MDK ir jos sąjungininko Pskovo kariuomenę.
  • Rugsėjo 16 d. Smolensko gynėjai atrėmė Rusijos kariuomenės puolimą.
  • Spalį Rusijos kariuomenė kariavo ir plėšė Mstislavlio, Vitebsko ir Polocko žemėse, užėmė Oršą.
  • Livonijos konfederacijos riteriai du kartus nesėkmingai bandė užimti MDK Pskovą ir Izborską.

Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1503[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • MDK kariuomenė užemė Toporeco pavietą.
  • Kovo 14 d. Krokuvoje mirė kardinolas (nuo 1493 m.) Friderikas Jogailaitis – Ldk Kazimiro Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus.
  • Kovo 25 d. šešerių metų paliaubų sutartimi baigėsi antrasis LDK ir Maskvos DK karas. Lietuva neteko ketvirtadalio, ~210 tūkst. km² teritorijos (Brianską, Černigovą, Severėnų Naugardą, Gomelį, Starodubą, Toropecą ir kt.).
  • Balandžio 2 d. buvo pasirašyta taikos sutartys tarp Livonijos konfederacijos ir MDK, kuri apsaugojo Livonijos sienas. Maskvos dk Ivanas III sudarė su Livonijos ordinu paliaubas 50-iai metų, pagal kurias ordinas turėjo kasmet mokėti Rusijai duoklę už Dorpato miestą.
  • Rugpjūčio 12 d. mirė Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės duktė, Pomeranijos hercogienė Ona Jogailaitė (g. 1476.03.12). 1591 m. ištekėjo už Pomeranijos hercogą Boguslavą X Didžiojo.
  • Rugpjūčio pab. − rugsėjo pr. Krymo totoriai jau niokojo Slucko, Klecko, Nesvyžiaus apylinkes. Iškilo tiesioginis pavojus sostinei. Maskvos dk Ivanas III specialiai kurstė nenutraukti antpuolių į Lietuvą.
  • Rugsėjo 6 d. Ldk Aleksandras Gardine pasirašė privilegiją, leidžiančią Vilniaus miestiečiams apjuosti Vilnių gynybine mūro siena su vartais pagrindiniuose keliuose. Susirūpinus apsauga nuo galimų totorių antplūdžių, Vilniaus gyventojai privilegija buvo atleisti nuo karinės prievolės. Statyba baigta 1522 m. Vilniaus vaivada Mikalojus Radvilaitis apjojo miestą ir pažymėjo gynybinės sienos, vartų ir bokštų statybos vietas.
  • Rugsėjo 27 d. Vilniuje buvo ratifikuota 6 m. paliaubų sutartis su Rusiją. Jos sąlygos sukėlė nepasitenkinimą, daugelis bajorų neteko rytuose turėtų valdų. Ldk Aleksandras buvo priverstas kompensuoti šias netektis kitose LDK vietose.
  • Ldk Aleksandras suprato, kad be gaivinančio žydų kapitalo poveikio sunkių karų su Maskva bei nuolatinių grobiamųjų Krymo totorių puldinėjimų nualintą LDK ūkį gali ištikti tikra katastrofa, jau nebedraudė LDK judėjams gyventi jų gimtosiose vietose.
  • Rudenį Ldk Aleksandro favoritu ir artimiausiu patarėju tapo totorių kilmės kunigaikštis Mykolas Glinskis.
  • Krymo chano raitelių būriai įsiveržė ir į tikrąją Lietuvą ir pasiekė net Vilniaus apylinkes. Krymo totoriai puolė Krėvos pilį, Naugardukas buvo sugriautas.
  • Spalio 9 d. karalius Aleksandras pasirašė 5 metų paliaubų sutartį su Osmanų imperijos sultonų Bajazitų II.

Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1504[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1505[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 26 d. LDK Seimas Breste atmetė 1501 m. „Melniko uniją“. Šiai unijai nepritarė ir pats Ldk Aleksandras. LDK ir toliau liko atskira valstybė, turinti su Lenkija tik bendrą valdovą.
  • Kovo 10 d. Ldk Aleksandras privilegija įteisino tvarka Vilniaus miestiečiams dėl svečių namų statybos ir miestiečių tarpininkavimo tarp užsienio pirklių prekybos teisė.
  • Pavasarį Varšuvoje mirė bernardinų vienuolis Vladislovas Gelniovietis (Šv. Vladislovas Gelniovietis, g. ~1140 m. Gielniove, Lenkijoje). Įkūrė bernardinų misionierių vienuolyną Lietuvoje. Popiežius Benediktas XIV 1753 m. jį paskyrė Lietuvos ir Lenkijos globėju.
  • Gegužės 3 d. Radomo seime Lenkijos karalius Aleksandras pasirašė „Radomo konstituciją“, dar žinoma kaip įstatų sąvadas „Nihil novi“. Sąvadas draudė karaliui priiminėti svarbius naujus įstatymus be šlėktos sutikimo.
  • Nuo birželio mėn. Ldk Aleksandras buvo suparalyžiuotas.
  • Rugpjūčio mėn. Krymo chano totoriai įsiveržė į LDK ir apiplėšė Minsko, Polocko, Vitebsko ir Drucko apylinkės, užgrobė daug turto ir belaisviu. Minskas buvo sudegintas.
  • Rugpjūčio 30 d. Krokuvoje mirė karalienė Elžbieta Habsburgaitė, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II duktė, Kazimiero Jogailaičio sutuoktinė nuo 1456 m. (g. 1436 m.). Sulaukė 6 sūnūs ir 7 dukras. Keturi jos sūnus tapo karaliais, todėl ją vadino „karalių motina“.
  • Vilniaus Bernardinų bažnyčia pradėta statyti iš naujo. Manoma, kad ją statydino (bent pradiniame darbų etape) architektas iš Gdansko Mykolas Enkingeris.

1506[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1507[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 24 d. Žygimantas Senasis Krokuvoje vainikuotas Lenkijos karaliumi (lenk. „Z Bożej łaski król Polski, ziemi krakowskiej, sandomierskiej, łęczyckiej, sieradzkiej, Kujaw, wielki książę Litwy, pan i dziedzic Rusi, Prus, Chełmna, Elbląga i Pomorza, książę mazowiecki“).
  • Ivanui III mirus, LDK įveikus Krymo chanatą, vasario mėn. LDK Seimas Vilniuje pareikalavo MDK grąžinti iki Blagoveščensko paliaubų buvusias ribas ir pradėjo trečiąjį LDK-Maskvos karą.
  • Kovo 27 d. Krokuvoje mirė Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas nuo 1491 m. Albertas I Taboras (g. 1453 m. Tabariškės). Skatino ir rėmė Vilniaus miesto gynybinės sienos statybą.
  • Krymo chanas Mengli-Girėjus išdavė karaliui Žygimantui Senajam įsaką (jarlyk) didžiajam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.
  • Gegužės 31 d. Budoje atnaujinta 1492 12 05 sudaryta Jogailaičių valdomų valstybių sąjunga, į kurią pirmą kartą tiesiogiai įtraukta Lietuva.
  • Įkurta Naugarduko vaivadija.
  • Konstantinas Ostrogiškis per miškus pabėgo į Lietuva. Rugsėjo 25 d. Žygimantas Senasis jam grąžino atimtą etmono pareigybę, pavedė eiti Volynės maršalkos bei Lucko seniūno pareigas, „de facto“ paskiriant monarcho vietininku pietvakarinėse LDK žemėse.
  • Mokesčių įplaukoms apskaičiuoti, LDK pradėta surašinėti prievolinius vienetus – dūmus.
  • Naugarduko vietininkas Albertas Goštautas su kitais gynė Smolenską nuo MDK kariuomenės.

1508[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 2 d. Gardine prasidėjo Glinskio maištas, nes buvo apkaltintas neva nužudęs Aleksandrą. Vietos gyventojai Glinskio nerėmė. Jį parėmė Krymo chanas Menglis Girėjus ir Moldavijos valdovas Bogdanas III. Mykolas Glinskis siekė bent atskirti nuo LDK stačiatikių gyvenamąsias žemes ir tapti jų kunigaikščiu.
  • Kovo mėn. Mykolas Glinskis su giminaičiais pasidavė Maskvos dk Vasilijaus III globai.
  • Kazimiero Jogailaičio vaikaitis Liudvikas II dar esant gyvam tėvui „vivente rege principas“ vainikuotas Vengrijos karaliumi.
  • Įkurta Smolensko vaivadija.
  • Gegužės mėn. pabaigoje maištininkai neįstengę užimti Slucko ir Minsko, Oršoje susijungė su MDK kariuomene.
  • Liepos 13 d. LDK kariuomenė, padedama lenkų samdinių, kuriai vadovavo Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis, sumušė MDK kariuomene prie Oršos. Glinskio maištą numalšinus, Mykolui Glinskiui su šalininkais leista išvykti į Maskvą.
  • Eustachijus Daškevičius Maskvos dk Vasilijaus III pasiųstas talkino maištą LDK sukėlusiam Mykolui Glinskiui. Maištą numalšinus liepos mėn. grįžo į Lietuva ir buvo amnestuotas.
  • Konstantinas Ostrogiškis ūžėme Belyj, Toporeca ir Dorogobuža miestus ir stipriai aptuštino aplinkinės sritis. Tai paskatino deryboms ir spalio 8 d. MDK pasirašyti „amžiną“ taiką su LDK. Abi pusės pasižadėjo neliesti viena kitos 1503 m. pripažintų žemių ir laisvai praleisti per savo teritoriją kitos valstybės pasiuntinius ir pirklius.
  • Spalio mėn. Mykolas Glinskis kreipėsi pagalbos į sąjungininką Krymo chaną Menglį Girėjų. Totoriai puolė niokoti pietines LDK valdas. Kunig. Konstantinas Ostrogiškis su kavalerija laimėjo Slucko mūšį prieš Krymo totorius.
  • Lapkričio 12 d. visuose Vilniaus bažnyčiose įvyko padėkos pamaldos dėl pergalės ties Slucku. Po pamaldų per iškilmės Ldk Žygimantas Senasis apdovanojo mūšiuose pasižymėjusius karius.

1509[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1510[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio mėn. Vladimiro ir Maskvos dk. Vasilijus III užėmė Pskovą.
  • Grigalius Astikas Krokuvoje su lenkų ponais tarėsi dėl bendros kovos prieš Krymo totorius.
  • Rudenį Mengli-Girėjaus sūnūs su 50 tūkst. kariuomenė įsiveržė į pietinę Lietuva. Be pasipriešinimo jie siaubė Kijevo žemė ir kitas sritis, prieidami iki Vilniaus apylinkių. Vėliau žygį pakartojo.
  • Krymo totoriai puolė niokoti pietines LDK valdas žemiau Kijevo. Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis surinko kariuomenė Polesėje, prie Rutnos apyrubės netikėtai užpuolė karo stovyklą ir sutriuškino totorius.

Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Martynas Mažvydas – kunigas, lietuvių kultūros veikėjas, pirmosios lietuviškosios knygos autorius.