XIV amžiaus 9-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

XIV amžiaus devintasis dešimtmetis prasidėjo 1381 m. ir baigėsi 1390 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIII amžius – XIV amžius – XV amžius

Dešimtmečiai: 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as - 9-as - 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as

Metai: 1381 1382 1383 1384 1385 1386 1387 1388 1389 1390

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1381[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario mėn. Ordino riteriai puolė Žemaitiją iš šiaurės ir iš pietų vienu laiku, judėjo link Trakų. Jie pirmą kartą panaudojo bombardas ir akmenų svaidykles Žemaitijos pilims daužyti.
  • Komtūras pranešė Kęstučiui apie slaptą taikos sutartį Dovydiškėse. Kunigaikštis Kęstutis nusprendė pradėti karą prieš Ldk Jogailą ir jo sąjungininkus.
  • Į Maskvos dk Dimitro pusę persimetė LDK stačiatikių metropolitas Kiprijonas, susilpnindamas Lietuvos pozicijas Rusioje.
  • Auksinės Ordos chanas Tochtamyšas išdavė Jogailai įsaką (jarlyk) didžiajam valdymui.
  • Liepos 18 d. kunig. Kęstutis su kariuomene ėjo kariauti su kryžiuočiais prie Įsruties.
  • Kunig. Andrius Algirdaitis (Vingoldas) Polocke prieš Ldk Jogailą sukėlė maištą, motyvuodamas, jog katalikybę priėmęs Jogaila negali vadovauti pravoslavų žemėms.
  • Surinkęs kariuomenę ir pasitelkęs Livonijos ordino pagalbą, Skirgaila pradėjo užsitęsusią Polocko apgultį. Visgi Polocko užimti nepavyko.
  • Lapkritį kunig. Kęstutis (Ldk iki 1382 m.), pasinaudojęs Skirgailos išvykimu malšinti bruzdantį Polocką, užėmė Vilnių, o Jogailą su Julijona išsiuntė į jo tėvoniją – Krėvą ir Vitebską.
  • Skirgailos kariuomenė pripažino Kęstučio valdžią, o pačiam Skirgailai teko bėgti į Livoniją.
  • Pilietinio karo pradžioje Jogailos uošvis ir patarėjas Vaidila buvo Kęstučio apkaltintas dėl slaptos sutarties Dovydiškėse iniciacijos, suimtas ir pakartas. Jogaila atkeršijo už jo mirtį nužudydamas Birutės giminaičius.
  • Andrius Algirdaitis (Vingoldas) grižo valdyti į Polocko kunigaikštystė.
  • Žvalgyti Georgenburgo apylinkių Ldk Kęstutis pasiuntė sūnų Vytautą.

1382[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk Kęstutis nužygiavo į Prūsus ir bombardomis apšaudė Vėluvą. Vokiečių kronikininkas Vygandas Marburgietis pasakoja, kad lietuviai tais metais karyboje ėmę naudoti paraku užtaisomas patrankas ir naudojo fortifikacijos įrenginius.
  • Balandžio mėn. Ldk Kęstutis Nemunu laivais priplaukė iki Georgenburgo ir iš bombardų apšaudė pilį. Komtūras Johanas fon Meldingenas sudegino papilį, bet pilį, tris dienas lietuvių puolamą, apgynė.
  • Gegužės mėn. Kaributas Algirdaitis, sudaręs sąmokslą su Jogaila, sukilo prieš Ldk Kęstutį. Šis su kariuomene iš Vilniaus išvyko į Novgorodą Severską sukilimo malšinti, bet Kaributo kariuomenės buvo sumuštas. Už paramą prieš Kęstutį ir Vytautą iš brolio Jogailos gavo valdyti Naugarduko kunigaikštystė bei Lydą
  • Birželio 12 d. Jogailos šalininkai, pirklio Hanulo vadovaujami miestiečiai, sukėlė maištą, įsileido Jogailos kariuomenę ir Vilniuje įvykdė perversmą. Jogaila (Ldk II kartą iki 1392 m.) susigrąžino Ldk sostą.
  • Liepos 6 d. Bražuolės pilyje prie Trakų Ldk Jogailos ir Vokiečių ordino atstovų sudaryta Bražuolės sutartis, kuria pasižadėjo nepulti viena kitos iki rugsėjo 8 d., kryžiuočiai įsipareigojo neremti Kęstučio ir jo sūnų. Jogaila gražino savo valdymą LDK su Vokiečių Ordino pagalba ir Ordos diplomatinių palaikymų.
  • Vasarą Livonijos magistras Wilhelm‘as von Friemersheim‘as su kariuomenė atskubėjo Ldk Jogailai į pagalbą, pakeliui apiplėšęs Žemaitiją. Taip pat greitai į pagalbą atvyko ir kryžiuočių kariuomenė iš Prūsijos.
  • Liepos 20 d. Senųjų Trakų pilis pasidavė kryžiuočių remiamam Ldk Jogailai.
  • Rugpjūčio 3 d. suėjusios Jogailos bei Kęstučio kariuomenės lemiamo mūšio taip ir nepradėjo. Jogailą rėmė Ordinas. Kęstutis, matydamas jo karinę persvarą bei atsižvelgdamas į žemaičių nenorą dalyvauti tarpusavio kovose, sutiko derėtis. Kęstutis ir Vytautas atvyko prie Trakų į Jogailos pasiūlytas derybas ir buvo suimti.
  • Rugpjūčio 15 d. Ldk Jogailos tarnai Krėvos pilyje įkalintą Kęstutį nužudė. Manoma, kad Skirgailos nurodymu. Už nuopelnus Skirgaila iš Ldk Jogailos gavo valdyti Trakų kunigaikštystę. Birutė, buvusia tuo metų Breste, irgi buvo nužudyta.
  • Kryžiuočių metraštininkas Vygandas Marburgietis „Naujosios Prūsijos kronikoje“ aprašo kaip Vilniuje iškilmingai, kartu su rūbais, ginklais, kovos žirgu, medžioklės šunimis ir sakalais buvo sudegintas kunig. Kęstutis.
  • Chano Tochtamyšo vadovaujama totorių-mongolų kariuomenė rugsėjo mėn. nuniokojo Maskvos DK ir kuriam laikui sustabdė jos ekspansiją į LDK žemes.
  • Po Lenkijos karaliaus Liudviko I Didžiojo mirties rugsėjo mėn., Voluinės kunig. Liubartas Gediminaitis išpirko savo miestus iš vengrų sieniūnų.
  • Spalio 31 d. Ordinui pavyko pasiekti, kad pagal Dubysos sutartį Ldk Jogaila atiduotų Žemaitiją iki pat Dubysos. Tai buvo LDK suvereniteto suvaržymas, nors ir suteikęs reikalingą laikiną atokvėpį.
  • Kunig. Vytautas pabėgo ir rado prieglobstį pas kryžiuočius. Metų pabaigoje Karaliaučiuje jį priėmė Vokiečių ordino magistras Konradas Ciolneris. Vytautą rėmė pas jį Ordino valdose susibūrę šalininkai.

1383[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Starodubo kunig. Patrikas Narimantaitis, Gedimino anūkas, Novgorodo bajorų tarybos buvo pakviestas kunigaikščio vietininkų ir sutiktas su didelė pagarba.
  • Balandžio 15 d. Ldk Jogaila suteikė laisvos prekybos privilegiją Liublino pirkliams.
  • Liepos 19 d. pasinaudojęs formaliu pretekstu Ldk Jogaila sužlugdė susitikimą Dubysos saloje ir Dubysos sutarties ratifikavimą.
  • Vokiečių ordino did. magistras Konradas Ciolneris priekaištavo Ldk Jogailai, kad jis Ordino pavaldinius ne paleido į laisvę, kaip buvo žadėjęs, bet pardavė rusams. Prekyba žmonėmis buvo svarbus Ldk pajamų šaltinis.
  • Liepos 30 d. Vokiečių ordinas paskelbė Ldk Jogailai karą.
  • Rugpjūčio 4 d. mirė Lucko ir Voluinės (nuo 1340 m.) kunig. Liubartas Dmitrijus, Ldk Gedimino jauniausias sūnus (g ~1300 m.). Motina – antroji Gedimino žmona Olga, Smolensko kunig. Vsiavolodo duktė. Sūnus Teodoras paveldėjo Volynę ir valdė iki savo mirties 1431 m.
  • Rugpjūčio 12 d. kunig. Vytauto vadovaujama kryžiuočių kariuomenė užėmė Trakus ir apgulė Vilnių.
  • Rugsėjo 12 d. Senųjų Trakų pilis po mūšio, kurio metu ją iš dviejų pusių daužė bombardos, pasidavė kryžiuočių remiamam Vytautui. Po to Konradas Ciolneris ir Vytautas su žemaičiais puolė Vilnių.
  • Spalio 21 d. kunig. Vytautas slapta Tepliavoje (Gvardeiskas) apsikrikštijo Vygandu.
  • Lapkričio 3 d. kunig. Skirgaila atsiėmė Trakus, bet mūrinė pusiasalio pilis buvo sugriauta.

1384[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsijos kraštą apėmė į marą panaši epidemija.
  • Tam kad turėti Vokiečių ordino palaikymą, Vytautas Sausio 30 d. pasirašė Karaliaučiaus sutartį, pagal kuria ordinui atitenka Žemaitija iki Nevėžio ir Kauno sritis. Sutarties įžangoje Vytautas ordinui nusiskundęs, jog iš jo atimta tėviškė, o tėvas ir motina nužudyti.
  • Vasario mėn. kai kuriuos Žemaitijos sritys išreiškė Vytautui palaikymą ir sutiko su priklausomybę ordinui.
  • Kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis buvo Ldk Jogailos kalinys nuo 1382 m., pabėgo į Vokiečių ordino Dubysos žiotyse pasistatytą Marienburgo pilį ir prisijungė prie toje pilyje įsikūrusio Vytauto.
  • Birželio 14 d. Vokiečių ordino didysis magistras Konradas Ciolneris, žadėdamas Vytautui pagalbą atsiimant tėvoniją, žadėjo, kad Žygimantas Kęstutaitis paveldės Vytauto tėvoniją jo mirties atveju.
  • Ldk Jogaila pasiūlė Vytautui taiką ir pažadėjo jam grąžinti tėvoniją. Liepos 9 d. Vytautas sudegino tris kryžiuočių pilis ir grįžo į Lietuvą. Čia iš pradžių gavo valdyti Gardiną ir Palenkę, o 1387 m. – Volynę, priėmė stačiatikių tikėjimą. Žygimantas Kęstutaitis grįžo į Naugarduką. Ldk Jogaila ir Vytautas sutartinai atsisakė į priklausomybę nuo Ordino stumiančio krikšto.
  • Kryžiuočiai paėmę Lydos pilį gerokai apnaikino (pastatyta XIV a. pirm. ketv.). Tačiau netrukus ji buvo atstatyta ir dar labiau sutvirtinta.
  • Ldk Jogaila, kunigaikščiai Skirgaila ir Kaributas pasirašė taikos sutartį su MDK.
  • Spalio 25 d. LDK kariuomenė po apgulties puolė kryžiuočių atstatyta Kauno pilį ir sugriovė ją. Žuvo daug kryžiuočių ir pats komtūras. (Vygandas Marburgietis)
  • Lapkričio 6 d. Ldk Jogaila ir Vytautas užėmė ir sugriovė Marienverderio pilį.
  • Kun. Skirgaila su pasiuntinybė važiavo į Maskvą ruošti Ldk Jogailos santuoką su Sofija Dmitrijevna.
  • Jogailos motina Julijona (Tverės kunigaikštytė) iš Tverės sudarė laikiną sutartį, pagal kurią Ldk Jogaila turėjo būti sužieduotas su Maskvos kunigaikštyte Dmitrijo Donečio duktė, o Lietuva priimti stačiatikybę ir pripažintį Maskvos kunigaikščio aukščiausiąją valdžią. Šiuos planus suardė totoriai, sugriovę Maskvą.

1385[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsijos krašte siautė į marą panaši epidemija.
  • Sausio mėn. į Krokuvą atvyko oficiali Ldk Jogailos brolio ir artimiausio patikėtinio Skirgailos vadovaujama lietuvių delegacija prašyti Jadvygos rankos. Jos nariai lankėsi Krokuvoje ir Budoje, kur tuo metu rezidavo Jadvygos motina Elžbieta, ir tarėsi dėl vedybų bei Lietuvos krikšto.
  • Ordino kariuomenė atplaukė Nemunu ir Nerimi ir net 3 savaites naikino kraštą iki pat Ašmenos. Skirgaila ir Vytautas, surinkę daug vyrų, pastojo jiems kelią plaukiant upėmis atgal, persekiojo, neleido išlipti į krantą ir pridarė daug nuostolių.
  • Rugpjūčio 14 d. Krėvos sutartimi Ldk Jogaila paskelbė apie savo ketinimą vesti Lenkijos karalienę Jadvygą ir kartu su nekrikštytais broliais bei pavaldiniais priimti krikštą.
  • Rugpjūčio 23 d. Vilhelmas Habsburgietis mėgino išvežti karalienę Jadvygą iš Vavelio karališkosios pilies. Nuotakos motina Elžbieta atšaukė Jadvygos ir Vilhelmo sužadėtuves. Jogaila buvusiam Jadvygos jaunikiui už sužadėtuvių sutarties netesėjimą sumokėjo 200 tūkst. florinų.
  • Spalio 10 d. Andrius Algirdaitis (Vingoldas) su Livonijos magistru sudarė vasalinę sutartį: mainais už gynybą vokiečiams atidavė Polocko kunigaikštystę ir drauge pradėjo rytinių LDK žemių puldinėjimą. Andrius Algirdaitis prieš Ldk Jogailą sukėlė maištą, motyvuodamas, jog katalikybę priėmęs Jogaila negali vadovauti stačiatikių žemėms.
  • Gruodžio 12 d. Mazovijos kunig. Zemovitas IV derybose su Ldk Jogaila atsisakė nuo pretenzijų į Lenkijos sostą mainais į Belskio kunigaikštystę ir 10 tūkst. pragos grašių ir pažadėjo palaikyti jį kaip naująjį Lenkijos karalių.

1386[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 2 d. Lenkijos bajorų seimas Liubline Ldk Jogailą išrinko Lenkijos karaliumi. Jogaila atvyko į Krokuvą, vasario 15 d. pasikrikštijo su savo broliais ir gavo Vladislovo vardą, vasario 18 d. vedė 14 m. amžiaus Jadvygą.
  • Kovo 4 d. Jogaila iškilmingai karūnuotas Lenkijos karaliumi (iki 1434 m.). Tuo pačiu Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip savo tėvoniją ir pasiliko sau Lak titulą. (lenk. „Z Bożej łaski król Polski, ziemi krakowskiej, sandomierskiej, sieradzkiej, łęczyckiej, Kujaw, pan i dziedzic Pomorza i Rusi Czerwonej, najwyższy książę Litwy“).
  • Kunig. Karigaila kovo – balandžio mėn. padėjo malšinti vyresniojo brolio, Polocko kunig. Andriaus antrąjį maištą prieš kitą brolį Ldk Jogailą. Karigaila balandžio 18 d. Skirgailos, kitų brolių ir Vytauto padedamas sumušė Smolensko kunig. Sviatoslavo, kuris rėmė Andrių, Mstislavlį puolančią kariuomenę ir užėmė Smolenską.
  • Trakų ir Polocko kunig. Skirgaila buvo paskirtas karaliaus vietininkų Lietuvoje (iki 1392 m.).
  • Rugsėjo mėn. Vilniuje Smolensko kunig. Jurgis Sviatoslavičius pasiraše sąjungos sutartį su karaliumi Jogaila ir kunuig. Skirgaila. Jis prižadėjo ne remti Andrių Algirdaitį.
  • Rengdamasis įvesti krikščioniškąjį tikėjimą Lietuvoje, Ldk Jogaila iš čekų-lenkų provincijos pakvietė gausybę pranciškonų. Įgyvendinant šią misiją Lietuvoje, jam daugiausia padėjo minoritai.
  • Karalius Jogaila uždraudė katalikų santuokas su stačiatikiais. Tai sukėlė Vytauto šalininkų bajorų nepasitenkinimą.
  • Kijevo kunig. Vladimiras Algirdaitis dokumentais patvirtino savo vasalinę priklausomybę Lenkijos karaliui Jogailai. Žygimantas Kęstutaitis yrgi prisiekė ištikimybė Lenkijos karaliui Jogailai.
  • Rugsėjo 23 d. dalinis kunig. Fiodoras Algirdaitis prisiekė ištikimybė Lenkijos karaliui Jogailai.
  • Konradas Valenrodas kartų su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu vadovavo Vokiečių ordino žygiams į Lietuvą.

1387[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Karalius Jogaila Lietuvoje pradėjo vykdyti reformas, reikalingas unijai su Lenkija įgyvendinti: vasario 17 d. įsteigė Vilniaus vyskupystę. Netrukus įkūrė ir pirmąsias 7 parapijas.
  • Vasario 20 d. – Lietuvos krikšto proga Lenkijos karalius Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila suteikė privilegiją Lietuvos bajorams – visi krikštą priėmę bajorai, atliekantys karinę tarnybą, gavo nuosavybės teisę į Livonijos žemes, teisę laisvai jomis Disponuoti, nevaržomai tvarkyti dukters ištekinimo ir kitus reikalus.
  • Vasario 22 d. – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila patvirtino raštą, kuriuo skelbiamas prievartinis katalikybės palaikymas, draudžiamos katalikų santuokos su stačiatikiais.
  • Kovo 22 d. Merkinėje Lietuvos sostinei Vilniui Jogaila suteikė Magdeburgo teises, balandžio 28 d. užrašė Skirgailai Trakų bei Polocko kunigaikštystes ir paliko jį savo vietininku Lietuvoje.
  • Vilniaus žemutinėje pilyje, katedros vietoje, Jogaila liepęs užgesinti šventąją ugnį ir pagonišką šventyklą, kurioje stovėjo Perkūno stabas bei jo altoriai nugriauti, šventąjį mišką iškirsti. (Maciej Stryjkowski)
  • Jogailos rūpesčiu buvusios pagonių šventyklos vietoje pastatyta nauja bažnyčia su 5 koplyčiomis. Prie katedros veikė mokykla (greičiausiai pirmoji Lietuvoje).
  • Karalius Jogaila Verkius, kuriuose pagonybės laikais gyveno Krivių krivaitis, padovanojo Vilniaus vyskupui. Po to, kai Vilniuje buvo nugriauta Perkūno šventykla, Lizdeika iki pat mirties kartu su vaidilutėmis kurstęs ugnį ant Aukuro kalno Kernavėje, nuo jo sakydavęs pamokslus žmonėms ir aiškindavęs sapnus.
  • Ordinas Prūsijoje sutelkė didesnę kariuomenę –pirmą kartą prisiverbavo samdinių. Vėl atvyko daug svečių iš tolesnių Europos vietų, atvyko net kilmingų asmenų iš Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos; iš Anglijos – būsimasis karalius Henrikas IV, tuomet dar grafas Derby.
  • Konradas Valenrodas kartų su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu vadovavo Vokiečių ordino žygiams į Lietuvą. Ordino vadovybė kaltino Jogailą vokiečių belaisviu pardavimu į Rusiją vergais.
  • Moldovos kunigaikštystės valdovas Petras I Mušatas (rum. Petru I Muşat) Lvove pripažino Karaliaus Jogailos siuzerenitetą ir įjungė savo kunigaikštystė į Lenkijos – Lietuvos sąjungą.
  • Ldk Algirdo dukra Aleksandra ištekėjo už Mazovijos kunig. Zemovito IV.
  • Kunig. Skirgaila Algirdaitis, padedamas lenkų, užėmė Polocką, kunig. Andrių Algirdaitį paėmė į nelaisvę ir išsiuntė į Lenkiją, kur šis 7 metus kalėjo.

1388[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 12 d. popiežius Urbonas VI bule „Romanus Pontifex“ Poznanės vyskupą Dobrogostą įpareigojo kanoniškai sutvarkyti Vilniaus vyskupijos įsteigimą. Dobrogostas atvykęs į Vilnių pastatytai bažnyčiai suteikė katedros titulą.
  • Vilniaus katedrą konsekravo Gnezno arkivyskupas Bodzantas.
  • Balandžio 17 d. – popiežius Urbonas VI bule pranešė Lenkijos karaliui ir Ldk Jogailai, kad pripažino Lietuvos krikštą.
  • Gegužės 12 d. – įkurta Vilniaus vyskupijos kapitula. Vyskupija priskirta prie Gnezno arkivyskupijos. Andrius Vasila paskirtas pirmuoju Vilniaus vyskupu (iki 1398 m.).
  • Birželio 24 d. Gardino kunig. Vytautas duoda privilegija Trakų žydams.
  • Gardinui suteikta privilegijų prekybai ir amatams plėtoti.
  • Liepos 21 d. Gardino kunig. Vytautas duoda privilegija Brastos žydų bendruomenei, nulėmė žydų teisinę padėtį LDK. Vėliau privilegijos buvo suteiktos Gardino, Lucko, Voluinės Vladimiro žydams. Vytauto privilegijomis žydų bendruomenės tapo pavaldžios tik didžiąjam kunigaikščiui arba jo vietininkui, o žydai – laisvaisiais gyventojais. Vytauto Didžiojo laikus žydų istorikai vadina aukso amžiumi.
  • Kijevo kunig. Vladimiras Algirdaitis dokumentais patvirtino savo vasalinę priklausomybę Lenkijos karaliui Jogailai.
  • Teodoras Karijotaitis po brolių mirties tapo visos Podolės kunigaikščiu.
  • Ldk Algirdo sūnus Dmitrijus Algirdaitis prisiekė Jogailai kaip Lenkijos karaliui, grįžo į LDK ir vėl valdė Brianską iki 1399 m.
  • Moldovos kunigaikštystės valdovas Petras I Mušatas vedė Onos Danutės Kęstutaitės ir Mazovijos kunig. Janušo dukrą (Olgą ?).
  • Rudenį Vokiečių ordinas įsiveržė į Žemaitiją ir nepaprastai ją nusiaubė.

1389[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ordinų riterių buvo puolama Medininkų žemė.
  • Lietuvių antpuolių metų atsikuriantis Klaipėdos miestas buvo sudegintas. „Pagonių pergalės garbei“, burtas krito Klaipėdos komtūrui Markvardai iš Rašau: „Užsodinę jį ant jo žirgo, norėjo sudeginti, … Ir pririšo jo rankas ir kojas prie keturių beržų, ir jis užtroško tarp liepsnų“.
  • Balandžio 19 d. popiežius Urbonas VI pripažino LDK kaip krikščionišką valstybę.
  • Lenkams ėmus protestuoti dėl Ordino įsiveržimo, Neidenburge pradėtos derybos, kuriose Ordinas savo pretenzijas į Lietuvą grindė Lietuvos karaliaus Mindaugo dovanojimo raštais.
  • Karalius Jogaila paskyrė Ldk Algirdo sūnų Lengvenį Algirdaitį Severėnų Naugardo valdovu (iki 1392 m.).
  • Birželio 18 d. Ldk Vytautas išleidžia privilegiją Gardino žydams ir dar vieną privilegiją Brastos žydų bendruomenei. Vytauto privilegija duota, atsižvelgiant į privilegijų variantų pavyzdžius Vengrijoje ir Lenkijoje.
  • Kijevo kunig. Vladimiras Algirdaitis dokumentais patvirtino savo vasalinę priklausomybę Lenkijos karaliui Jogailai.
  • Gruodį nesėkmingai bandydamas užimti Vilnių Vytautas pradėjo sukilimą prieš karalių Jogailą ir lenkų įtaką Lietuvoje. Jis pasiuntė Žygimantą į Prūsiją atnaujinti oficialių Vytauto santykių su Vokiečių ordinu bei prašyti abiem Kęstutaičiams reikalingo politinio prieglobsčio.
  • Prancūzų istoriografas. Filipas de Mezjeras (1327 – 1405 m.) parašė politinį veikalą „Senojo maldininko sapnas“ (Songe du vieil pelerin). Jo veikale aprašytos ir smulkiai apibūdintos lietuvių karaliaus laidotuvių apeigos: karalių, aprengtą šarvais ir kaip gyvą pasodintą ant žirgo, sudegino su geriausiu bičiuliu, kuriam būdavo garbė lydėti karalių į aną pasaulį.

1390[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 19 d. kun. Vytautas Luke atnaujino sąjungą su Vokiečių ordinu ir pasižadėjo laikytis ankstesnių įsipareigojimų. Vytautui buvo patikėtos Georgenburgo ir kitos Panemunės pilys, jį rėmę žemaičiai gavo teisę per Georgenburgą, Ragainę ir Klaipėdą vykti prekiauti į Prūsiją.
  • Skunde prieš Jogailą ir Skirgailą, rašytame antro pabėgimo į Prūsiją metu, kunig. Vytautas savo motinos Birutės žudiku vadina Jogailą. Šį faktą pakartojo ordino kronikininkas Vygandas Marburgietis: Jogaila Birutę prigirdęs.
  • Žygimantas Kęstutaitis kartu su savo sūnumi Mykolu ir kitais giminaičiais buvo Vytauto Vokiečių ordinui paliktas kaip įkaitas iki 1398 m.
  • Pavasarį du mėnesius Ordinas šeimininkavo Lietuvoje su pabūklais ir anglų lankininkais. Buvo sudegintas Trakų miestas ir pačiu gyventuojų Kernavė.
  • Gegužės 26 d. 30 žemaičių bajorų iš Medininkų, Kaltinėnų, Knituvos, Kražių, Viduklės, Raseinių ir Ariogalos kraštų Karaliaučiuje prisiekė ištikimybę Vytautui ir Vokiečių Ordinui.
  • Polocko kunigaikštystės ir gretimų žemių suformuota Polocko vaivadija.
  • Birutės dukra Ringailė Elzbieta ištekėjo už Mozūrų kunigaikščio Henriko.
  • Rugpjūčio 15 d. Krokuvoje karalius Jogaila suteikė Brestui magdeburginę privilegiją. Jos priėmimo motyvai buvo ne tiek ekonominiai, kiek politiniai, siekiant įtvirtinti didžiojo kunigaikščio valdžią.
  • Vokiečių ordino didysis komtūras Konradas Valenrodas rudenį sutelkė riterius į didžiausią Vilniaus puolimą.
  • Rugsėjo 16 d. Vilniaus Kreivosios pilies gynimui vadovavęs kunig. Karigaila Algirdaitis kautynėse žuvo (g. ~1369 m.). Taip pat puolant pilį žuvo Tautvilas Kęstutaitis (g. ~1355 m.).
  • Lapkričio 4 d. Vokiečių ordinas puolė Vilniaus pilis. Puolimui vadovavo ordino maršalas Engelhardas Rabė ir kunig. Vytautas. Žygyje dar dalyvavo Livonijos ordino riteriai, karaliaus Henriko Lankasterio sūnus, Derbio (Anglija) grafas Henrikas Bolingbrokas (Henry Bolingbrok) su 300 riterių. Per šį puolimą buvo sudeginta medinė Kreivoji pilis, bet Aukštutinė pilis ir Žemutinė pilis neužimtos. Su pilimi buvo sudeginta ir papilio gyvenvietė.
  • Parašytas pirmasis tikrai žinomas istorinis kūrinys – Vytauto „Memorialas“, raštas senąja vokiečių kalba apie didžiųjų kunigaikščių kilmę ir Vytauto kovą su Jogailą. Jame Vytautas įrodinėjo savo valdžios dinastinį teisėtumą.