Pagėgiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
22:13, 25 gegužės 2011 versija, sukurta ZéroBot (Aptarimas | indėlis) (r2.7.1) (robotas Pridedama: uk:Пагегяй)
Jump to navigation Jump to search
Pagėgiai
   80px   
Pagėgiųliuteronų.JPG
Pagėgių liuteronų bažnyčia

Pagėgiai
55°8′10″ š. pl. 21°54′20″ r. ilg. / 55.13611°š. pl. 21.90556°r. ilg. / 55.13611; 21.90556 (Pagėgiai)Koordinatės: 55°8′10″ š. pl. 21°54′20″ r. ilg. / 55.13611°š. pl. 21.90556°r. ilg. / 55.13611; 21.90556 (Pagėgiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Tauragės apskritis Tauragės apskritis
Savivaldybė Pagėgių savivaldybė Pagėgių savivaldybė
Gyventojų (2010) 2 159
Altitudė 28 m
Pašto kodas LT-99032
Commons-logo.svg Vikiteka PagėgiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Pagė́giai
Kilmininkas: Pagė́gių
Naudininkas: Pagė́giams
Galininkas: Pagė́gius
Įnagininkas: Pagė́giais
Vietininkas: Pagė́giuose

Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje, 30 km į pietvakarius nuo Tauragės. Pagėgių savivaldybės ir seniūnijos centras, Pagėgių miesto seniūnaitija. Yra Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta apie 1930 m.), Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1933 m.), A. Mackaus gimnazija, pradinė mokykla, Pagėgių biblioteka (nuo 1937 m.), paštas, miesto parkas.

Pro miestą teka dešinysis Rusnės intakas Gėgė, nuo kurios pavadinimo kildinamas ir miesto vardas. Greta miesto įsikūręs Pagėgių kaimas.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.svg

Pagėgiai

Istorija

Pagėgiai minimi nuo 1281 metų, kai vienam skalviui čia buvo užrašyta žemė. Nuo XV a. pradžios priklausė vokiečių Klaipėdos kraštui.

Miestelis yra radialinio plano. 1875 m. nutiesus geležinkelį, Pagėgių kaimas pradėjo plisti. 1923 metais Pagėgiams suteiktos miesto teisės. Čia buvo pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai, keletas kitų bankų pastatai, įruoštos kareivinės, prekių sandėliai, daug privačių pastatų. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. Moderni architektūra pakeitė miesto veidą. Į Pagėgius suėjo Klaipėdos-Smalininkų ir Mintaujos-Tilžės plentų linijos.

Pagėgiuose tuomet jau gyveno apie 4000 gyventojų. 1923 m. suteiktos miesto teisės. 1926 m. įsteigta progimnazija, 1926 m. – gimnazija. 19291930 m. prezidento A. Smetonos iniciatyva (dail. A. Brako ir arch. K. Maskvitaičio projektas) pastatyti nauji gražūs mūriniai trijų aukštų gimnazijos rūmai. 1935 m. ji pavadinta Kristijono Donelaičio vardu, 1938 m. pradėtas statyti priestatas su gimnastikos sale ir įvairiai kabinetais. Šie rūmai- gražiausi ir erdviausi tuometinėje Lietuvoje. 1931 m. baigta statyti katalikų bažnyčia.

1875 m. pro Pagėgius buvo nutiesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio linija. 1902 metais miestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku buvo sujungtas su Smalininkais, vėliau (1904 m.) pravesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. Po 1923 m. padidinta geležinkelio stotis.

1946 m. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Pokario metais Pagėgiai iš dalies atstatyti, buvo rajono centras iki 1962 m., bet vėliau Šilutės rajono sudėtyje miestelis nebeturėjo galimybės augti. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

1994 m. patvirtintas Pagėgių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1920 m. Pagėgių valsčiaus centras Pagėgių apskrities centras
19201946 m. ?
19461950 m. apskrities pavaldumo miestas
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Pagėgių apylinkės centras Pagėgių rajono centras Klaipėdos sritis
19531962 m.
19621995 m. Šilutės rajonas
19951999 m. Pagėgių seniūnijos centras Šilutės rajono savivaldybė Klaipėdos apskritis
1999 Pagėgių savivaldybės centras


Kaimo aerofotonuotrauka 1944 m. rugpjūčio mėn.

Konclageris

Per II pasaulinį karą Pagėgių miške buvo įkurta tarybinių karių belaisvių stovykla „Oflager-53“ (Buchenvaldo konclagerio filialas). Ji užėmė 36 ha teritorijos, aptvertos spygliuota viela. Stovykla veikė maždaug iki 1943 metų, spėjama čia žuvus apie 20 tūkstančių žmonių. 1977 m. stovyklos vietoje pastatytas memorialinis kompleksas (skulptorius Steponas Šarapovas, architektas Gediminas Baravykas). 2005 m. buvo pastatytas naujas memorialinis paminklas stovykloje žuvusių karo belaisvių atminimui įamžinti.

Gyventojai

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m.
1970 m.sur. 1976 m.[1][2] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
2 797 3 000 2 696 2 568 2 393


Sportas

Šaltiniai

  1. PagėgiaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 401 psl.
  2. Pagėgiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 263 psl.

Nuorodos