Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
British Western Pacific Territories
Kolonijų žemėlapis
Kolonijų žemėlapis
Valstybinė kalba anglų, kitos vietos kalbos
Sostinės Suva (1877–1952)
Honiara (1952–1976)
Valdovai Anglijos karalius
Įkūrimas 1877 m.
Žlugimas 1976 m.
Valiuta

Britų vakarų Ramiojo vandenyno teritorijos (anglų kalba: British Western Pacific Territories) – Britanijos kolonija Okeanijoje (Polinezijoje ir Melanezijoje, iš dalies ir Mikronezijoje), egzistavusi 1877–1976 m., apėmusi dabartinius politinius vienetus: Fidžį, Vanuatu, Saliamono salas, Pitkerno salas, Kuko Salas, Niuė, Nauru, Tokelau, Tongą, Tuvalu, Kiribatį.

Nors atsiduria visiškai teritorijos centre, Britanija nevaldė Samoa salų, kurias dalinosi Vokietija ir JAV.

Kolonijos istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kolonijos atsiradimas buvo nulemtas augančių Britanijos interesų Okeanijoje. Po to, kai buvo kolonizuota Australija ir Naujoji Zelandija, Britanija ėmė kolonizuoti aplinkui esančias salas.

Pirmoji kolonija buvo Fidžis, sukurta 1874 m. Fidžio sostine tapo Suva, kuri ilgainiui tapo visų britiškų Okeanijos kolonijų sostine.

Ekspansija[taisyti | redaguoti kodą]

Kolonijos plėtimas vyko tokiu būdu, kad kiekvienas naujai prijungtas vienetas suformuodavo atskirą administracinį vienetą:

Maori-rafter26.svg
Polinezijos istorija
Malajų-polineziečių migracija
Archeologinės kultūros:
moai, marae, heiau, langi
Tui Manua, Tui Pulota
Tui Tonga
Havajai, Rarotonga, Malietoa, Tui Viti
Kolonijos:
Britų kolonijos, Naujoji Zelandija, Prancūzų Polinezija, JAV salų teritorijos, Vokietijos Samoa
Dabartiniai politiniai vienetai:
Naujoji Zelandija, Amerikos Samoa, Havajai, Prancūzų Polinezija, Kuko Salos, Niujė, Pitkerno salos, Samoa, Tonga, Tuvalu, Valis ir Futuna

Pabaiga[taisyti | redaguoti kodą]

Prasidėjus XX a. Britanija dalį savo Okeanijos kolonijų perdavė Naujajai Zelandijai. Per II Pasaulinį karą kai kurios jos kolonijinės teritorijos (Gilberto ir Elis salos, Nauru) buvo okupuotos Japonijos imperijos, bet vėliau sugrįžo. Dekolonizacija sunaikino šią britų koloniją visiškai.

Svarbiausia atsiskyrimų raida:

  • 1901: Niuė – pabuvusi kolonijoje tik vienerius metus, Niuė atiduota Naujajai Zelandijai
  • 1901: Kuko salos – atiduotos Naujajai Zelandijai
  • 1926: Junion salos – perduotas administruoti Naujajai Zelandijai
  • 1967: Nauru – paskelbė nepriklausomybę.
  • 1970: Fidžis – paskelbė nepriklausomybę
  • 1970: Tonga – pasibaigus sutarties galiojimui, Tonga tapo nepriklausoma monarchija.
  • 1976: Gilberto ir Elis salos paskelbė nepriklausomybę kaip dvi valstybės – Kiribatis ir Tuvalu. Prie pirmojo teritorijos prijungtos Fenikso salos. Tuo metu oficialiai panaikintos ir Teritorijos kaip vienetas.

Likusios britų kolonijos Okeanijoje paskelbė nepriklausomybę kaip Saliamono salos (1978) ir kaip Vanuatu (1980). Vienintelė iki šiol išlikusi Britų kolonija Okeanijoje yra Pitkerno salos.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Teritorijos buvo valdomos kaip Britų imperijos dalis. Jų aukščiausias valdytojas buvo tituluojamas High commissioner