Vokietijos Naujoji Gvinėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Deutsch-Neuguinea
Vokietijos Naujoji Gvinėja
Vokietijos kolonija
1884 – 1919 Flag of Australia.svg
 
Flag of Japan.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Naujoji Gvinėja (apibrėžta rudai)
Sostinė Kakopo
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1884
 - Padalinimas 1919 m.
Valiuta Auksinė markė

Vokietijos Naujoji Gvinėja (vokiečių kalba: Deutsch-Neuguinea) – Vokietijos kolonija Okeanijoje (Melanezijoje ir Mikronezijoje), egzistavusi 1884–1919 m., apėmusi dabartines šalis: dalį Papua-Naujosios Gvinėjos, Šiaurės Marianus, Mikronezijos Federaciją, Maršalo Salas, Palau, Nauru.

Kolonijos istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Naujosios Gvinėjos vakarinė pusė XIX a. jau buvo kolonizuota olandų, o 1883 m. Australija aneksavo pietrytinę salos dalį. Tai paskatino vokiečius taip pat įsitvirtinti Okeanijoje, užgrobiant likusią salos dalį. Tai buvo padaryta 1884 m., įkūrus Naujosios Gvinėjos kompaniją, kuri Vokietijos vardu iškėlė vėliavą ir paskelbė dalį Naujosios Gvinėjos, Bismarko salyną ir Saliamono salas Vokietijos imperijos kolonija.

Tuo metu Okeanijoje susidūrė vokiečių interesai su Ispanija dėl Mikronezijos salų. Įsikišus popiežiui, Karolinų salos atiteko Ispanijai, o 1885 m. Vokietija paskelbė Maršalo salas savo protektoratu, įkūrė čia pirmuosius prekybinius miestus ir pradėjo kopros prekybą.

Ekspansija[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausia ekspansija įvyko 1899 m., kuomet Vokietija Naujosios Gvinėjos teritorijas oficialiai pavertė protektoratu. Tais pačiais metais, po ilgų ginčų su Ispanija dėl Mikronezijos, Vokietija nusipirko iš Ispanijos daug salų, anksčiau priklausiusių Ispanijos Rytų Indijoms.

Šios naujai įgytos salos buvo administruojamos kaip Naujosios Gvinėjos protektorato dalis, vadinamieji Vokietijos Ramiojo vandenyno protektoratai.

Žlugimas[taisyti | redaguoti kodą]

1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, beveik be pasipriešinimo kolonijos teritorijas užėmė Australija (Melaneziją) ir Japonija (Mikroneziją).

1919 m. Versalio sutartimi kolonijinė valda buvo likviduota galutinai, paverčiant ją Tautų Sąjungos mandatine teritorija. Pietinę teritorijos dalį administruoti gavo Australija (kaip Naujosios Gvinėjos teritoriją), o šiaurinę – Japonijos imperija (kaip Pietų Ramiojo vandenyno mandatą).

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Kolonijos teritorija

Naujoji Gvinėja buvo administracinė Vokietijos imperijos dalis. Jos valdytoju buvo skiriamas Landeshauptleute (nuo 1999 m. – gubernatorius).

Administraciškai Vokietijos Naująją Gvinėją sudarė šios dalys:

  • Vokietijos Naujoji Gvinėja:
    • Kaizerio Vilhelmo žemė (Kaiser-Wilhelmsland) – Naujosios Gvinėjos salos šiaurės rytų dalis
    • Bismarko salos (Bismarck-Inseln) – salynas į šiaurę nuo Kaizerio Vilhelmo žemės. Dvi pagrindinės salyno salos buvo pervardintos „Naująja Pomeranija“ (Neu-Pommern, anksčiau ir dabar – Naujoji Britanija) ir „Naujuoju Meklenbugu“ (Neu-Mecklenburg, prieš tai ir dabar – Naujoji Airija)
    • Vokiečių Saliamono salos (Salomonen) – Bugenvilio sala į šiaurę nuo Kaizerio Vilhelmo žemės ir kelios artimos jai salos. Taip vadintas dėl to, kad užėmė dalį geografinio Saliamono salyno. Didžioji dalis šio salyno tuo pačiu metu buvo valdoma Didžiosios Britanijos, ir iš pastarosios kolonijos gimė valstybė Saliamono salos.
  • Vokiečių Ramiojo Vandenyno protektoratai

Valdytojai[taisyti | redaguoti kodą]

Mikronezija-orn.png
Mikronezijos istorija
Malajų-polineziečių migracija
Archeologinės kultūros:
Japas, Nan Madolis, Čamorai, Čiukas
Ispanijos Rytų Indija
Vokietijos Naujoji Gvinėja
Japonijos imperija (PRVM)
JAV (TTPI)
Dabartiniai politiniai vienetai:
Mikronezijos Federacinės Valstijos, Guamas, Kiribatis, Maršalo salos, Nauru, Š.Marianų salos, Palau, Veiko sala
Melanezija-orn.png
Melanezijos istorija
Papuasai
Malajų-polineziečių migracijos
(Lapita kultūra)
Melanezijos megalitinės kultūros
Kolonijos:
Nyderlandų Naujoji Gvinėja, Vokietijos Naujoji Gvinėja, Papua, Britų kolonijos
Dabartiniai politiniai vienetai:
Fidžis, Vanuatu, Saliamono salos, Naujoji Kaledonija, Papua Naujoji Gvinėja

Ankstyvieji Naujosios Gvinėjos valdytojai buvo tituluojami komisionieriais arba Landeshauptleute. Nuo 1899 m. jie buvo tituluojami gubernatoriais. Commissioners of German New Guinea (1885–1887)

  • Gustav von Oertzen, 1885–1887, komisionierius
  • Georg Freiherr von Schleinitz, 1886–1888, Landeshauptleute
  • Reinhold Kraetke, 1888–1889, Landeshauptleute
  • Fritz Rose, 1889–1892, komisionierius
  • Georg Schmiele, 1892–1895, Landeshauptleute
  • Hugo Rüdiger, 1895–1896, Landeshauptleute
  • Curt von Hagen, 1896–1897, Landeshauptleute
  • Albert Hahl, 1897, Landeshauptleute
  • Hugo Skopnik, 1897–1899, Landeshauptleute
  • Rudolf von Bennigsen, 1899–1901, gubernatorius
  • Albert Hahl, 1901–1914, gubernatorius
  • Eduard Haber, 1914, gubernatorius