Maršalo salos
|
|||||
![]() |
|||||
| Valstybinė kalba | anglų, maršaliečių | ||||
| Sostinė | Madžūras | ||||
| Didžiausias miestas | Madžūras | ||||
| Valstybės vadovai | Kessai Note
Prezidentas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
11 854 km² (156) nėra duomenų |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
60 422 (184) 5,10 žm./km² (182) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2001 (progn.) 0,11 mlrd. $ (190) 2 900 $ (129) |
||||
| Valiuta | JAV doleris (USD) | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +12 nenaudojamas |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Įsigaliojo Formaliai įgauta |
nuo JAV 1979 m. gegužės 1 d. 1986 m. spalio 21 d. 1990 m. |
||||
| Valstybinis himnas | Maršalo salų himnas | ||||
| Interneto kodas | .mh | ||||
| Šalies tel. kodas | +692 | ||||
Maršalo Salų Respublika (Maršalo salos) – salų valstybė Ramiajame vandenyne, Mikronezijoje.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Salyną 1529 m. atrado A. Saavedra (Ispanija), 1788 m. salas tyrė Dž. Maršalas ir T. Gilbertas (Anglija). 1885 m. Maršalo salos tapo Vokietijos kolonija, 1920 – 1944 m. salos buvo Japonijos mandatinė teritorija. Nuo 1947 m. – JAV valdoma Ramiojo vandenyno salų globojamoji teritorija. 1979 m. salynui buvo suteikta ribota autonomija, o 1990 m. Jungtinių Tautų Organizacija pripažino Maršalo salų suverenitetą.
Geografija [taisyti]
Maršalo salos susideda iš kelių šimtų koralinių salų, atolų ir rifų. Jos sudaro dvi salų grupes: Ratako salos (rytuose) ir Raliko salos (vakaruose).
Maršalo salos yra suskirstytos į 25 atolus:
- Ailinglaplapo atolas
- Ailuko atolas
- Arno atolas
- Auro atolas
- Ebonio atolas
- Enevetako atolas
- Džabato sala
- Džaluito atolas
- Kili sala
- Kvadžaleino atolas
- Lae atolas
- Lib sala
- Likiepo atolas
- Madžūro atolas
- Maloelapo atolas
- Medžito sala
- Mili atolas
- Namoriko atolas (arba Namdrik);
- Namu atolas
- Rongelapo atolas
- Udžae atolas
- Udželango atolas
- Utiriko atolas (arba Utrik);
- Votho atolas
- Votdže atolas
Maršalo salų administraciniai vienetai [taisyti]
Maršalo Salose yra 33 savivaldybės. Kiekvienas atolas administruojamas kaip atskira savivaldybė. Papildomai įsteigtos šios savivaldybės:
Ekonomika [taisyti]
Daugausia žmonių dirba valstybės sektoriuje (64 %). Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra duonmedžio vaisiai, bananai, pandanai. Išorinėse salose išgaunama kopra, gaminami įvairūs rankdarbiai. Valstybė taip pat parduoda žvejybos leidimus kitoms šalims, taip pat registruoja laivus.
Nuoroda [taisyti]
Australija | Fidžis | Kiribatis | Maršalo salos | Mikronezija | Nauru | Naujoji Zelandija | Palau | Papua Naujoji Gvinėja | Rytų Timoras | Samoa | Saliamono salos | Tonga | Tuvalu | Vanuatu
Kiti politiniai vienetai: Amerikos Samoa | Guamas | Havajai | Kuko salos | Marianos šiaurinės salos | Midvėjaus atolas | Molukų salos | Naujoji Kaledonija | Niujė | Norfolko sala | Pitkernas | Prancūzijos Polinezija | Tokelau | Velykų sala | Veiko sala | Volisas ir Futūna
