Lapita

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lapitos kultūros regionas

Lapita − terminas, kuriuo vadinama senovės archeologinė kultūra Ramiojo vandenyno salose − Polinezijoje, Mikronezijoje ir Melanezijoje.

Salos Ramiajame vandenyne buvo apgyvendintos maždaug prieš 50 000 metų. Kadangi regiono dabartinė rasinė sudėtis labai mišri, spėjama, kad senieji gyventojai čia kėlėsi per kelias kartas, tapdami dabartinių negritų, papuasų protėviais.

Austroneziečiai atsikėlė į šias žemes vėliau, maždaug 1500 m. pr. m. e. Šie žmonės, apsigyvenę Melanezijoje, žinomi Lapita vardu. Lapitos atstovai buvo keramikos gamintojai, gerai įgūdę jūrininkai bei žemdirbiai, naujai apgyvendinę visą Melaneziją. Jie pakeitė vietos gyventojų tautinę sudėtį, suformuodami melaneziečių tautas ir kalbas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]