Sidabras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sidabras (Ag)
Ag-TableImage.png
Periodinė grupė

Metalas

Atomo numeris 47
Išvaizda

sidabrinis metalas
Ag,47.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

107,8683 а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

160 (165) pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

731,0 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Kr]4d10 5s1

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

153 pm

Jono spindulys

(+2e) 89 (+1e) 126 pm

Elektroneigiamumas

1,93 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

0

Oksidacijos laipsniai

1

Termodinaminės savybės
Tankis

10,49 g/cm³

Šiluminė talpa

232 J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

429 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

1234,93 K

Lydymosi šiluma

11,3 kJ/mol

Virimo temperatūra

2435 K

Garavimo šiluma

250,58 kJ/mol

Molinis tūris

10,27 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

kubinė, tūriškai centruota

Gardelės periodas

4,090 Å

Sidabras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ag (lot. argentum), eilės numeris 47, taurusis metalas. Tai sidabriškai baltas, lankstus ir minkštas (kiek kietesnis už auksą) metalas. Sidabro elektrinis laidumas didesnis už vario, bet kaip laidininkas nenaudojamas dėl kainos.

Elektrocheminės ir oksidacinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Sidabras geriausiai iš metalų praleidžia elektros srovę. Chemiškai nelabai aktyvus. Veikiamas halogenų ir sieros, apsitraukia sunkiai tirpstančiu halogenido (pvz., sidabro chlorido, sidabro bromido) ar sulfido plėvele. Ore nesioksiduoja (sidabriniai daiktai juoduoja, susidarant juodam sidabro sulfidui Ag2S).

Cheminė struktūra ir savybės, gamtoje randama forma, mineralai[taisyti | redaguoti kodą]

Sidabras – grynuolių klasės mineralas. Jame būna aukso, vario, gyvsidabrio, bismuto, stibio priemaišų. Grynuolių kristalai netaisyklingi – susukti, išlenkti, randama ir netaisyklingos formos plokštelių, grūdelių. Sidabras, kaip ir visi sunkieji metalai, pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Sulfidų veikiamas jis gali pajuoduoti. Šis metalas pasižymi nepaprastomis optinėmis savybėmis, jis iš visų žinomų metalų turi didžiausią šviesos atspindžio gebą, todėl buvo naudojamas veidrodžių gamybai kol nebuvo atrastas aliuminiu dengtas veidrodis.

Iš sidabro junginių dažniausiai prekiaujama sidabro nitratu. Laboratorijose AgNO3 naudojamas įvairių anijonų nusodinimui ir koncentracijų nustatymui gravimetriškai (pagal susidariusių nuosėdų masę) arba voljumetriškai (pagal titravimui sunaudoto tirpalo tūrį).

Sidabro jonų indikacijai naudojama lengvai pastebima reakcija su chloro jonais- susidaro netirpstantčios vandenyje, baltos spalvos, panašios į varškę, drumzlės- sidabro chloridas. Praktiškai užtenka į tirpalą, turinti sidabro jonų įberti natrio chlorido (valgomoji druska) ir visas sidabras chlorido formoje nusėda. Ši reakcija dar naudojama ir sidabro gryninimui laboratorinėse sąlygose.

Iš sidabro nitrato gaminami kiti sidabro junginiai, naudojami medicinoje, baterijų gamyboje, kaip katalizatoriai. Sidabro jodidą AgI kartais naudoja lietui sukelti (ar išsklaidyti debesis).

Sidabro panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Sidabras anksčiau buvo naudojamas papuošalų gamybai bei monetų kaldinimui. Dabar iš sidabro kaldinamos tik proginės monetos (dėl didelės vertės), pavyzdžiui, olimpinėms žaidynėms, pasaulio futbolo pirmenybėms pagerbti, svarbioms sukaktims paminėti ar kitiems ypatingiems valstybės ar pasaulio įvykiams pažymėti. Naudojamas filtrų gamyboje.

Sidabro papuošalai tebėra labai populiarūs.

Fotografijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Bene svarbiausioji sidabro halidų panaudojimo sritis yra fotografija. Fotojuostelės ir fotopopierius būna padengtas želatinos ir sidabro halogenidų emulsijos sluoksniu. Šviesos veikiamos sidabro halogenido (pavyzdžiui, AgBr) granulės aktyvuojasi (nedidelė dalis medžiagos suskyla):

\mathrm{\ 2AgBr \ \xrightarrow{h\nu} \ 2Ag + Br_2}

Kuo intensyvesnė šviesa paveikė granulę, tuo daugiau susidaro skilimo produktų. Apšviestą fotojuostelę įdėjus į nestipraus reduktoriaus (pavyzdžiui, hidrochinono, C6H4(OH)2) tirpalą, aktyvuotosios sidabro bromido granulės redukuojasi, sudarydamos labai smulkius juodus laisvo sidabro kristaliukus. Neaktyvuotose granulėse redukcijos procesas yra labai lėtas, todėl jos lieka nepajuodavusios. Taip gaunamas juodai baltas fotovaizdas.

Išryškinta fotojuostelė lieka jautri šviesai, todėl būtina pašalinti neaktyvuotose granulėse likusį sidabro bromidą. Tam yra atliekama vaizdo fiksacija. Populiariausias fiksatorius yra natrio tiosulfatas (dar vadinamas natrio hiposulfitu). AgBr(k) tirpsta tiosulfato tirpaluose, sudarydamas kompleksinius jonus.

Spalvotoje fotografijoje sidabras visiškai išplaunamas iš foto juostelės ir popieriaus ryškinimo ir fiksavimo metu.

Įrenginių gamyboje[taisyti | redaguoti kodą]

Visuose automatiniuose elektros įrenginiuose naudojami sidabro kontaktai, tiek kosminėse raketose, tiek povandeniniuose laivuose, kompiuteriuose, atominiuose reaktoriuose ir kitur. Sidabras pasižymi ir nepaprastu plastiškumu. Iš sidabro galima pagaminti skaidrią plokštelę, kurios storis būtų tik 0,00025 milimetro.

Sidabras maisto pramonėje[taisyti | redaguoti kodą]

Sidabras (E174) naudojamas kaip maisto gaminių paviršiaus metalinis dažiklis. [1]

Išnašos ir nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose

Vikiteka