Velykų sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Velykų sala

Atrasta	Balandžio 5, 1722 m. atrado Jakob Roggeveen
Sostinė	Hanga Roa
Plotas	163,6 km²
Gyventojų Tankumas	3 791 23,17 /km²
Laiko juosta	Centrinė laiko zona, UTC- 6
Tel. kodas	32
Pašto kodas	2779001
Didžiausia sala	Pedro Pablo Edmunds Paoa
Svetainė	http://www.rapanui.co.cl

Velykų sala (polinez. Rapa Nui – Didysis Rapa, isp. Isla de Pascua) – sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, priklausanti Čilei. Administracinis centras – Hanga Roa. Salos forma panaši į trikampį, salos plotas – 163,6 km², gyventojų – 3 791. Artimiausia gyvenama sala – už 2000 km vakaruose esantis Pitkernas.

Velykų sala garsėja rapaniujų prieš daugiau nei 400 metų sukurtais moajais – akmeninėmis statulomis, išdėstytomis pakrantėje. Statulų svoris apie 20 tonų, aukštis daugiau nei 6 metrai.

[taisyti] Klimatas

Nors sala yra netoli tropikų, klimatas palyginus nuosaikus. Karščiai būna labai retai. Tai lemia netoli esanti tekanti šaltoji Humbolto srovė. Liepą-rugpjūtį vėjas iš Antarktidos atšaldo orą iki 20°C. Šalčiausias mėnuo – rugpjūtis – temperatūra 18°C.

[taisyti] Kultūra

Kasmet sausio pabaigoje ir vasario pradžioje rengiamas tradicinis „Rapaniujų festivalis“, kurio metu iš dviejų kandidačių išrenkama Festivalio karalienė. Kiekviena kandidatė turi milžiniškus palaikymo būrius – draugus, gimines – kurie ir susiremia tarpusavyje. Rengiamos įvairios rungtys, kuriose dalyvauja joms labiausiai tinkantys palaikymo būrių nariai. Laimėjęs atstovas savo kandidatei į karalienes uždirba taškų. Rungčių būna įvairių: kulinarinių, choreografinių, muzikinių, drabužių kūrimo, drožinėjimo iš akmens, sportinių ir kitokių, dažniausiai jos susietos su rapaniujų tradicijomis. Renginys privilioja į salą turistų, tačiau patys rapaniujai jį rengia ne turistų pramogai, o laiko renginį tam tikru įrodymu, kad nepaisant kolonizacijos ir sumažėjusio tikrų rapaniujų procento saloje, jų kultūra vis dar egzistuoja. Kelias savaites prieš festivalį vykdoma agitacija, klijuojami plakatai su kandidačių į karalienes veidais.

Vikiteka