Papua Naujosios Gvinėjos transportas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Papua Naujosios Gvinėjos transportas daugeliu atveju šalyje yra ribotas dėl kalnuotų vietovių. Šalies sostinė, Port Morsbis, nėra suijungtas su jokiu didesniu šalies miestu sausumos keliu, tad susisiekimui naudojamas oro transportas arba ėjimas pėsčiomis.

Kai kurios transporto paslaugos yra valdomos šalies bažnyčių arba bažnyčių įsteigtomis įmonėmis, pvz., Lutheran Shipping (anglų klb. liuteronų laivyba).

Oro transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Oro transportas yra vienintelė ir pagrindinė susisiekimo priemonė šalyje. Ansktyvais kolonijiniais laikais kaip tik lėktuvai leido į šalį atvykti kolonistams. Net ir šiandien tik du didžiausi Papua Naujosios Gvinėjos miestai - Port Morsbis ir Laė yra sujungti oro transportu.

Oro uostai: 578 (2007)

Oro uostai su dengta danga:
viso: 21
nuo 2,438 iki 3,047 m: 2
nuo 1,524 iki 2,437 m: 14
nuo 914 iki 1,523 m: 4
iki 914 m: 1 (2007)

Oro uostai be dangos:
viso: 557
nuo 1,524 iki 2,437 m: 10
nuo 914 iki 1,523 m: 58
iki 914 m: 489 (2007)

Sraigtasparnių oro uostai: 2 (2007)

Sausumos transportas[taisyti | redaguoti kodą]

1999 m. Papua Naujoji Gvinėja turėjo 19,600 km kelių tinklą, tačiau iš jų tik 686 km yra asfaltuoti. Dauguma kelių kursuoja privatūs autobusiukai. 2001 m. Filipinų vyriausybė padovanojo šaliai keletą džipų, kurie taip pat naudojami gyventojų pervežimui.

Ilgiausias šalies kelias jungia Laė ir Madango miestus ir jis vadinasi Highlands Highway (anglų klb. aukštikalnių greitkelis).

Vandens transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Jūrinėse vietose veikia valtys, vadinamos banana boat, analogiškos sausumos autobusiukams. Iš viso šalis turi 10.940 km jūrų kelių.

Šalies uostai: Port Morsbis, Laė, Madangas, Buka, Rabaulas, Kiunga.