Liubartas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liubartas Demetrijus
Lucko, Liubarsko ir Voluinės kunigaikštis.
Liubartas
Gediminaičiai
Gimė 1300 m.
Mirė 1383 m. rugpjūčio 4 d. (~83 metai)
Tėvas Gediminas
Motina Olga
Sutuoktinis (-ė) Andrejaus Jurijevičiaus duktė
Olga-Agafija
Vaikai (visi su Olga-Agafija) Teodoras Liubartaitis
Simeonas
Lazaras
Lucko kunigaikštis.
Valdė 1323-1324, 1340-1383 m.
Liubarsko kunigaikštis.
Valdė 1323-1340 m.
Voluinės kunigaikštis.
Valdė 1340-1383 kunigaikštis.
Pirmtakas Jurijus II Boleslovas
Įpėdinis Aleksandras Karijotaitis
Vikiteka Liubartas

Liubartas Demetrijus (dar Liubko, Lubardus, krikšto vardas Dmitrijus, 1300 m. – 1383 m. rugpjūčio 4 d.) – Lucko (1323–1324, 1340–1383), Liubarsko (1323–1340) ir Voluinės (1340–1383) kunigaikštis.

LDK kunigaikščio Gedimino jauniausias sūnus. Motina – antroji Gedimino žmona Olga, Smolensko kunigaikščio Vsiavolodo duktė.

Vienas iš trijų išlikusių Lucko pilies bokštų yra pavadintas Liubarto vardu.

Gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1320 m. ar apie 1323 m. vedė Haličo-Volynės kunigaikščio Andrejaus Jurijevičiaus dukterį ir ėmė valdyti Lucką rytų Volynėje[1]. Andrejui Jurijevičiui mirus gavo rytų Voluinę kaip palikimą ir ten persikėlė 1325 m.

Lucko pilis

1340 m. mirė Haličo-Volynės kunigaikštis Jurijus Boleslavas Traidenis. Kadangi Liubarto žmona buvo paskutinė iš Haličo karalių giminės, Liubartas pretendavo į visą Haličą ir Voluinę. Lenkijos karalius Kazimieras III sukėlė grėsmę Liubarto valdymui iš pradžių užimdamas Pšemyslio žemę, o vėliau ir Lvovą. Tarp Liubarto ir Kazimiero III prasidėjo ilgametė kova dėl Galicijos (Haličo) karaliaus vardo, šios kovos metu Liubartas užėmė Vladimirą, Kremenecą, Belzą, bet dėl išdavystės pateko į Kazimiero nelaisvę, iš kurios jį išlaisvino brolis Kęstutis.

Liubartas užsitikrino Maskvos kunigaikščio Simeono Išdidžiojo paramą ir ėmė drąsiau veikti prieš Lenkiją. 1349 m. Kazimieras užėmė Voluinę, bet vos tik jam paleidus kareivius į namus, Liubartas ir Kęstutis pasiuntė savo karius į Cholmo, Belzo ir Voluinės žemes, greitai jas užėmė, o po to paėmė ir Lvovą.

1350 m. tapęs našliu Liubartas vedė antrąkart – Maskvos kunigaikščio Simeono giminaitę, Rostovo kunigaikščio Konstantino dukterį Olgą-Agafiją. Jis turėjo tris sūnus: Fiodorą, Simeoną ir Lazarą. Fiodoras paveldėjo Volynę ir valdė iki savo mirties 1431 m.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Liubartas“. Encyclopedia Lituanica III. (1970–1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. 411–412.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]