Proza

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Proza (lot. (oratio) prosa – nevaržoma kalba) – neeiliuotos kalbos forma, kuri pasižymi įprasta gramatine struktūra ir natūralia sakinių struktūra, nepaklūstančia jokiam iš anksto nustatytam ritmui. Proza yra neeiliuotų grožinės literatūros kūrinių visuma.

Prozos kūrinio elementai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fabula – kūrinio įvykių raida. Ji gali būti kelių tipų: tikroviška, fantastinė ir sąlyginė. Fabulos įvykiai gali vystytis nuosekliai, vienas po kito, gali būti sukeisti poromis.

Fabulos elementai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ekspozicija. Aiškinama veiksmo aplinkybės, priežastys, supažindinama su veikėjais, aplinka ir t. t.
  • Veiksmo užuomazga. Pvz., Žemaitės „Marčioje“ tėvas pareiškia leisiąs Jonuką vesti, nes reikia pinigų skoloms padengti.
  • Veiksmo vyksmas. Pvz., Žemaitės „Marčioje“ Katrės rengimasis vestuvėms. Veiksmas plėtojamas iki kulminacijos.
  • Atomazga. Pvz., A. Vienuolio „Paskenduolėje“ – kaimo bendruomenės reakcija. Kaimiečiai nurimo, nes nebus kam vesti iš kelio kaimo vaikinų (nes Veronika nusiskandino).

Nefabuliniai kūrinio elementai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gamtos vaizdai. Jie sudaro kūrinio foną, gali atspindėti veikėjų nuotaiką arba būti neutralūs.
  • Kūrinio pavadinimas. Jame gali atsispindėti tema, žanras, veiksmo aplinkybės.