Vincas Žilys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vincas Žilys (1898 m. vasario 2 d. Pakruostėje, Panevėžio apskritis1972 m. spalio 9 d. Kaune) – Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, brigados generolas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1915 m. baigė penkias Panevėžio realinės gimnazijos klases. 1916 m. už Vokietijos okupacinės valdžios nurodymų nevykdymą suimtas, nuteistas 5 metus kalėti. Iki 1918 m. kovo mėn. kalintas Kupiškio ir Panevėžio kalėjimuose. Išėjęs į laisvę tęsė mokslus. 1919 m. vasario 17 d. baigė Panevėžio gimnaziją. 1919 m. liepos 6 d. baigė Kauno karo mokyklą. 1923 m. spalio 16 d. baigė Aukštuosius Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto karininkų kursus, suteiktas kapitono laipsnis. 1929 m. vasario 10 d. baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų artilerijos skyrių. 1929 m. rudenį išlaikė kandidato į Užsienio karo akademiją egzaminus, pasiųstas mokytis į Belgiją, Briuselio karo akademiją. Besimokydamas gavo majoro laipsnį. 1940 m. vasario 28 d. – kovo 29 d. tobulinosi Paryžiaus karo akademijos taktikos kursuose. 1941 m. tobulinosi Maskvos Felikso Dzeržinskio artilerijos akademijoje.

Tarnyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. atvykęs į Kauną, savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo eiliniu Kauno komendantūroje, 2-ojoje baterijoje, dalyvavo kovose dėl Lietuvos laisvės. 1922 m. spalio 19 d. Antrojo artilerijos pulko būrio vadas, leitenantas, vėliau vyresnysis leitenantas.

Baigęs Briuselio karo akademiją, 1934 m. kariuomenės inspekcijos artilerijos skyriaus viršininkas, nuo 1935 m. artilerijos inspektorius. Suteikus pulkininko leitenanto laipsnį, perkeltas vadu į Trečiąjį artilerijos pulką. 1936 m. suteiktas artilerijos pulkininko laipsnis.[2]

1940 m. vasarą SSRS okupavus Lietuvą, liko tarnauti Liaudies kariuomenėje. Jam buvo suteiktas Raudonosios armijos generolo majoro laipsnis. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, suimtas, išvežtas į Sibirą. 1955 m. rugsėjo 1 d. paleistas iš tremties. 1955 m. spalio 2 d. grįžo į Lietuvą.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Zabielskas. Žilys Vincas.. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 771 psl.
  2. Vakarų ekspresas 2002 m. lapkričio 22 d.