Andrėjis Dyrikis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Andrėjis Dyrikis
latv. Andrejs Dīriķis
Andrejs Dirikis.jpg
Gimė: 1853 m. vasario 2 d.
Lauduona, Rusijos imperija
Mirė: 1888 m. sausio 8 d. (34 metai)
Batumis, Rusijos imperija
Veikla: latvių visuomenės veikėjas, kalbininkas, publicistas ir vertėjas

Andrėjis Dyrikis (latv. Andrejs Dīriķis, 1853 m. vasario 2 d. Lauduona, dab. Maduonos savivaldybė1888 m. sausio 8 d. Batumis) – latvių visuomenės veikėjas, kalbininkas, publicistas ir vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

18701877 m. ir nuo 1882 m. dirbo administracinį darbą Latvijoje, 18771881 m. – Bulgarijoje. Lankėsi Vilniuje, Kaune, Trakuose. Mokėjo lietuvių kalbą. Bendradarbiavo laikraščiuose „Baltijas vēstnesis“, „Balss“, lietuvių žurnale „Aušra“. Bendravo su A. Juška, J. Šliūpu, kitais lietuvių kultūros ir tautinio sąjūdžio veikėjais. Tęsė jaunalatvių tradicijas, propagavo lietuvių ir latvių kultūrinį bei ekonominį bendravimą. Parašė informacinių straipsnių apie lietuvių ir latvių kalbas, lietuvių kultūros draugijas, rašytojus (K. Donelaitį, A. Baranauską), lietuvių liaudies dainas, kelionių apybraižų. 1872 m. parašė lietuvių – latvių kalbų žodyną, 1875 m. – lietuvių kalbos gramatiką (neišleista, rankraščiai neišliko). Į latvių kalbą išvertė A. Puškino, N. Gogolio kūrinių.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Silvestras Gaižiūnas, Algirdas SabaliauskasAndrėjis Dyrikis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 803 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]