Mantvydas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mantvydas
Gediminaičiai
Gediminaičių stulpai
Gediminaičių stulpai
Gimė prieš 1300 m.
Mirė 1341-1343(?) m. ar 1348 m. vasario 2 d.
Tėvas Gediminas
Vaikai Jurgis Gedgaudas

Mantvydas (g. prieš 1300 m. – m. 1348 m. vasario 2 d. arba 1341 ar 1343 m.) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vyriausias (pagal Naugardo IV metraštį − jauniausias) sūnus, kunigaikščių Narimanto, Algirdo, Jaunučio, Kęstučio, Karijoto ir Liubarto brolis (T. Baranauskas ir kai kurie kt. istorikai mano, kad Mantvydas, Narimantas ir Algirdas buvo Gedimino ir jo pirmosios nežinomo vardo žmonos sūnūs; pasak S. Rouvelo, pirmoji Gedimino žmona tikriausiai buvusi pagonybės išpažinėja).

Iš Lietuvos metraščių žinoma, kad Gediminas Mantvydui buvo pavedęs (galbūt, ne vienu metu) valdyti Kernavę ir Slanimą[1]. Jokių kitų žinių apie Mantvydą rašytiniuose istorijos šaltiniuose nėra.

Mantvydo mirties metai nežinomi, tačiau paprastai teigiama, kad jis turėjo mirti netrukus po to, kai 1341 m. pab. didžiuoju kunigaikščiu tapo Jaunutis, t. y. spėjamas vyriausias Gedimino ir jo antrosios žmonos sūnus; dalis istorikų spėja, kad Mantvydas žuvo Strėvos mūšyje (1348 m. vasario 2 d.).

Mantvydo palikuonimis save nuo seno laiko Manvydai.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Manvydas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 688

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]