Konstantinas Kalinauskas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Konstantinas Kalinauskas | |
|---|---|
| |
| Kalinauskai | |
| |
| Kalinova (herbas) | |
| Gimė | 1838 m. vasario 2 d. Mastaulėnai, Gardino sritis |
| Mirė | 1864 m. kovo 22 d. (26 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje |
| Tėvas | Simonas Kalinauskas |
| Motina | Veronika Ribinska |
 Vikiteka |
Konstantinas KalinauskasVikiteka |
Konstantinas Kalinauskas (1838 m. vasario 2 d. Mastaulėnai, Gardino sritis – 1864 m. kovo 22 d. Vilnius) – vienas 1863 metų sukilimo vadovų.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš mažažemių bajorų. 1860 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Grįžęs į tėviškę Gardino apskrityje, atsisakė karjeros ir asmeninio gyvenimo, rengė valstiečius sukilimui.
1862 m. pradėjo leisti laikraštėlį gudų kalba „Valstiečių tiesa“ (Mužyckaja prauda). Tų pačių metų spalį įkūrė Judėjimo komitetą, vėliau tapusį Lietuvos provincijos komitetu, kurio pirmininku buvo ir paskirtas.
Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Konstantinas Kalinauskas vienas iš pirmųjų viešai prabilo apie Lietuvos ir Baltarusijos tautų apsisprendimo teisę. Jis priklausė „raudonųjų“ politinei srovei. Kai Lietuvos provincijos komitetas pasidarė pavaldus Lenkijos tautinei vyriausybei, Kalinauskas pareiškė: „Negalima kvailoms Varšuvos galvoms patikėti Lietuvos likimo“, ir pasitraukė į Gardino guberniją.
Po Z. Sierakausko nužudymo 1863 m. liepos mėn. pakviestas vadovauti „raudonųjų“ vyriausybei. Kai buvo suimti ir nužudyti artimiausi bendražygiai, jis dirbo už kelis.
Gyvenimo pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvo pasirinkęs Čarnovskio, Vitoženeco slapyvardžius. Buvo vadinamas ir Lietuvos diktatoriumi. Žūtbūt stengėsi išlaikyti sukilėlių jėgas, tikėdamas, kad sukilimas atgis 1864 m. pavasarį. Vasario 9 d. buvo išduotas ir suimtas. Tardymo metu visą kaltę prisiėmė sau. Karo lauko teismas nuteisė jį mirties bausme pakariant. Nuosprendis buvo įvykdytas 1864 m. kovo 22 d. Vilniuje Lukiškių aikštėje.
Palaikai slapta buvo palaidoti Vilniaus Gedimino kalno tvirtovėje. Palaikai 2017 m. aptikti Gedimino kalno papėdėje. 2019 m. lapkričio 22 d. palaikai iškilmingai palaidoti Vilniaus Rasų kapinių koplyčios kolumbariume.
Kosto Kalinausko ir Zigmo Sierakausko mirties bausmės įvykdymo vieta Lukiškių aikštėje
Memorialas egzekucijos vietoje, Lukiškių aikštėje
Paminklas K. Kalinauskui Šalčininkuose
