Konstantinas Kalinauskas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Konstantinas Kalinauskas | |
|---|---|
| |
| Kalinauskai | |
| |
| Kalinova (herbas) | |
| Gimė | 1838 m. vasario 2 d. Mastaulėnai, Gardino gubernija |
| Mirė | 1864 m. kovo 22 d. (26 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
| Tėvas | Simonas Kalinauskas |
| Motina | Veronika Ribinska |
 Vikiteka |
Konstantinas Kalinauskas |
Konstantinas Kalinauskas (1838 m. vasario 2 d. Mastaulėnai, Gardino gubernija – 1864 m. kovo 22 d. Vilnius) – vienas 1863 metų sukilimo vadovų.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš mažažemių bajorų. 1860 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Grįžęs į tėviškę Gardino apskrityje, atsisakė karjeros ir asmeninio gyvenimo, rengė valstiečius sukilimui.[2]
1862 m. pradėjo leisti laikraštėlį gudų kalba „Mužikų tiesa“ (Mużyckaja prauda).[2] Tų pačių metų spalį įkūrė Judėjimo komitetą, vėliau tapusį Lietuvos provincijos komitetu, kurio pirmininku buvo ir paskirtas.
Politinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Konstantinas Kalinauskas vienas iš pirmųjų viešai prabilo apie Lietuvos ir Baltarusijos tautų apsisprendimo teisę. Jis priklausė „raudonųjų“ politinei srovei. Kai Lietuvos provincijos komitetas pasidarė pavaldus Lenkijos tautinei vyriausybei, Kalinauskas pareiškė: „Negalima kvailoms Varšuvos galvoms patikėti Lietuvos likimo“, ir pasitraukė į Gardino guberniją.
Po Z. Sierakausko nužudymo 1863 m. liepos mėn. pakviestas vadovauti „raudonųjų“ vyriausybei. Kai buvo suimti ir nužudyti artimiausi bendražygiai, jis dirbo už kelis.
Gyvenimo pabaiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Buvo pasirinkęs Čarnovskio, Vitoženeco slapyvardžius. Buvo vadinamas ir Lietuvos diktatoriumi. Žūtbūt stengėsi išlaikyti sukilėlių jėgas, tikėdamas, kad sukilimas atgis 1864 m. pavasarį. Vasario 9 d. buvo išduotas ir suimtas.[1][2] Tardymo metu visą kaltę prisiėmė sau. Karo lauko teismas nuteisė jį mirties bausme sušaudant, bet sukilimo malšintojas Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas bausmę pakeitė pakorimu.[2] Nuosprendis buvo įvykdytas 1864 m. kovo 22 d. Vilniuje Lukiškių aikštėje.[1]
Palaikai slapta buvo palaidoti Vilniaus Gedimino kalno tvirtovėje. Palaikai 2017 m. aptikti Gedimino kalno papėdėje. 2019 m. lapkričio 22 d. palaikai iškilmingai palaidoti Vilniaus Rasų kapinių koplyčios kolumbariume.
-
Kosto Kalinausko ir Zigmo Sierakausko mirties bausmės įvykdymo vieta Lukiškių aikštėje -
Memorialas egzekucijos vietoje, Lukiškių aikštėje -
Paminklas K. Kalinauskui Šalčininkuose
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Konstantinas Kalinauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-03-20.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 „Konstantinas Kalinauskas (Кастусь Калiноўскi)“. Vilnijos vartai. Nuoroda tikrinta 2025-03-20.