Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°39′59″š. pl. 24°39′08″r. ilg. / 54.666445°š. pl. 24.652113°r. ilg. / 54.666445; 24.652113

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia
Semeliskes church 2.jpg
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Elektrėnų
Savivaldybė Elektrėnų savivaldybė
Gyvenvietė Semeliškės
Adresas Užupio g. 22
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1783 m.
Klebonas Gintautas Antanas Jančiauskas

Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia stovi Semeliškių miestelyje, Strėvos krante, 13 km į pietus nuo Elektrėnų. Pastatyta apie 1783 m., viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta atokiau nuo gyvenvietės, Strėvos kairiajame krante. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis 1501 m. ir 1502 m. bažnyčiai skyrė fundaciją, 1506 m. [Klebonas|klebonui]] leido laikyti smukles. Iki 1511 m. Semeliškių bažnyčia gaudavo dešimtinę iš Žiežmarių dvaro 1637 m. klebono jurisdikcijoje buvo 18 valstiečių šeimų.

1655 m., per karą su Rusija, bažnyčia sudegė. 1664 m. atstatyta. 1699 m. vėl sudegė. Manoma, kad ji tais pačiais metais atstatyta. Apie 1770 m. pastatyta medinė prieglauda. Nuo 1772 m. vyksta Šv. Roko atlaidai. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1782 m. bažnyčia buvo sunykusi, bet tebestovėjo. Greta senosios 1783 ar 1786 m. pastatyta nauja bažnyčia.

1868 m. Vilniaus gubernatorius pritarė stačiatikių dvasininkijos prašymui uždaryti bažnyčią ir joje įrengti cerkvę. Generalgubernatorius nesutiko. 1901 m. bažnyčia buvo sumenkusi. 1902 m. parengtas naujos mūrinės bažnyčios projektas. Valdžia statyti neleido. 1912 m. senoji medinė bažnyčia suremontuota. Ji garsėjo Šv. Roko atlaidais. 1905 m. kunigas Jonas Masiulis bažnyčioje pamokslus pradėjo sakyti lietuviškai.

Juozapas Būčys (1872–1946 m., palaidotas šventoriuje), Semeliškėse klebonavęs nuo 1935 m., katekizavo tik lietuvių kalba. Vikaras Alfonsas Petraitis pastatė kleboniją, vikariją, parapijos salę. Kunigas J. Vaišnora su parapijiečiais 19491953 m. bažnyčią suremontavo.

Nuo 1977 m. iki 2002 m. parapijoje klebonavo kun. Romualdas Šalčiūnas, vėliau kun. Gintautas Antanas Jančiauskas.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, stačiakampe apside. Virš stačiakampių fasado durų įrengtas arkinis langas su baltais rėmais. Frontono centre – mažas apskritas langelis. Šoninės sienos suskaidytos trimis siaurais piliastrais ir turi po 5 didelius langus. Sienos apmuštos gulsčiomis lentelėmis, išskyrus apsidės vidų. Vidus 3 navų. Šventorių juosia stulpinė tvora su metalinėmis grotelėmis. Viduje barokinis, XVIII a. altorius, kurį sudaro stalelis ir profiliuotuose rėmuose įtaisyti Šv. Kazimiero ir Jėzaus Nazariečio paveikslai. Altorius 1975 m. čia buvo atkeltas iš Žiežmarių bažnyčios.

Seniausias varpas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia šventoriaus stovi varpinė. Joje yra du XVIII a. varpai ir seniausias visoje Lietuvoje – 1442 m. varpas su gotikiniu įrašu. Šis varpas 1915 m. buvo evakuotas į Rusiją, o į Semeliškes perkeltas tik 1927 m. sausio 25 d. Varpo aukštis siekia 53 cm, skersmuo – 55 cm, jis sveria 123 kg. Šiuo metu varpas nėra naudojamas, nes yra įtrūkęs. Šventoriaus kampe yra 1857 m. pastatyta medinė koplyčia.

Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios klebonai nuo XX a. pradžios iki šių dienų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vikaras Edvardas Kraujalis
  • Vikaras Leonas Smalinskas
  • Vikaras Česlovas Začeskas
  • Vikaras Alfonsas Petraitis
  • Vikaras Vincentas Pinkevičius
  • Kunigas Jonas Masiulis
  • Kanauninkas Juozapas Būčys
  • Kanauninkas Jonas Vaišnoras
  • Kunigas Zigmantas Gustainis
  • Kunigas Romualdas Šalčiūnas
  • Kunigas Gintautas Antanas Jančiauskas

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]