Pereiti prie turinio

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – viena iš Lietuvos valstybinių švenčių. Minima kovo 11 d., pažymint 1990 m. tą dieną Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Tai viena iš trijų pagrindinių Lietuvos valstybės švenčių kartu su Lietuvos valstybės atkūrimo diena, minima vasario 16 d., ir Valstybės diena, minima liepos 6 d.

Istorinis kontekstas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo nepriklausomą Lietuvos valstybę. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, slenkant fronto linijai, šalis buvo okupuota nacistinės Vokietijos, o 1944 m. vėl pateko į SSRS sudėtį. Nuo tada ginkluoto partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje ir diplomatinėmis priemonėmis išeivijoje buvo siekiama atgauti nepriklausomybę. Daugelis Vakarų valstybių nepripažino Lietuvos okupacijos. Atgimimo pradžią ženklina 1987 m. prie paminklo Adomui Mickevičiui Vilniuje įvykęs pirmasis nesankcionuotas mitingas. Jo metu buvo pasmerktas 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, kuriuo Vokietija ir SSRS pasidalino Europą įtakos sferomis.[1] Siekiant permainų valstybėje buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Jo iniciatyvinė grupė išrinkta 1988 m. birželio 3 d., kurią sudarė 35 asmenys. Tų pačių metų vasarą šalyje buvo suorganizuoti pirmieji LPS mitingai. Juose dalyvavo tūkstančiai asmenų.[2] 1988 m. spalio 2223 d. Vilniuje buvo suorganizuotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Jis išrinko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą ir Seimo Tarybą. Seimas 1989 m. vasario 15 d. pirmą kartą paskelbė, jog siekia atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką.[3] Po pusės metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines, LPS pareiškė, jog Lietuvos prijungimas prie SSRS įvyko neteisėtai ir neturi jokios teisinės galios.

Laisvėjant politinei atmosferai SSRS, 1990 m. vasario 24 d., buvo suorganizuoti pirmieji laisvi ir demokratiniai rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Juose išrinkti deputatai gavo mandatą atstovauti tautą.[4]

Nepriklausomybės atstatymo paskelbimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos posėdis prasidėjo 1990 m. kovo 10 d. vakare. Jis buvo tiesiogiai transliuojamas per Nacionalinį radiją ir televiziją. Jo metu išrinkta ir patvirtinta Balsų skaičiavimo komisija, Mandatų komisija, pirmosios sesijos sekretoriatas. Daugiausia laiko buvo diskutuojama dėl Aukščiausiosios Tarybos pirmininko rinkimo tvarkos. Posėdis baigėsi 23 val. vakaro.

Kovo 11 d. buvo surengti du posėdžiai. Darbas prasidėjo 9 val. ryto ir tęsėsi iki vėlyvo vakaro. Posėdžių metu buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Juo tapo Vytautas Landsbergis. Taip pat išrinktas Prezidiumas, patvirtinti Ministrų Tarybos Pirmininko įgaliojimai. Pareigos pavestos eiti Kazimierai Danutei Prunskienei.[5]

Trečiojo posėdžio metu buvo priimtas penkių dokumentų rinkinys, įskaitant laikinąjį pagrindinį įstatymą, kuris padėjo teisinius pagrindus Nepriklausomybės atkūrimui. 22:44 val. buvo oficialiai paskelbta apie Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Už Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą balsavo 124 deputatai. Dar 6 asmenys susilaikė. Balsuojančių prieš nebuvo.[6]

Į pirmąjį posėdį susirinkę dar kaip Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai, trečiojo posėdžio pabaigoje išsiskirstė jau kaip demokratinio Lietuvos Respublikos parlamento nariai.

SSRS neketino pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. 1990 m. balandžio 18 d. ji įvedė Lietuvai ekonominę blokadą, sustabdė ar smarkiai apribojo žaliavų tiekimą. Auganti įtampa kulminaciją pasiekė 1991 m. sausį. Į Baltijos šalis buvo įvesti Sovietų Sąjungos kariuomenės desantininkų daliniai, o sausio 12 d. Vilniaus gatvėse pasirodė šarvuota technika. Tuo metu prie Spaudos rūmų, televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato ir parlamento susirinko minios žmonių, taikiai nusiteikusių ginti nepriklausomybę. 1991 m. sausio 13 d. ginkluotos SSRS agresijos metu žuvo 14 žmonių.

Rusijos federacija pripažino visišką Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. liepos 29 d. su Lietuva pasirašydama sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.

Šventinių renginių tradicijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradedant 1991 m., Nepriklausomybės atkūrimo diena kasmet pažymima iškilmingu Seimo posėdžiu, kuris paprastai vyksta istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje.[7]

Nuo 1996 m. kovo 11 d. yra nedarbo diena pagal Švenčių dienų įstatymą.[8] Tą dieną visoje šalyje vyksta renginiai.[9] pagerbiami Akto signatarai.[10] Organizuojamos eisenos, koncertai, parodos. Iškilmingo posėdžio metu įteikiama Valstybės nepriklausomybės stipendija humanitarinių ir socialinių mokslo sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus.[11]

  1. Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia, sud. J. Kavaliauskaitė, A. Ramonaitė, Vilnius, 2011.
  2. Lietuvos Sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas, Vilnius, 1998.
  3. Į nepriklausomą valstybę. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis 1988–1990, sud. R. Ozolas, B. Genzelis, Vilnius, 2015.
  4. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: Steigiamasis suvažiavimas, 1988 m. spalio 22-23 d., Vilnius, 1990.
  5. Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Lietuvos istorija. Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, t. XII, I d., Vilnius, 2008.
  6. https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37045&p_k=1
  7. Iškilmingi Seimo posėdžiai, skirti Kovo 11-ajai paminėti, LRS
  8. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl švenčių dienų“ papildymo įstatymas, I-1291, 1996-04-17, LRS
  9. Vilniuje – renginių, skirtų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, gausa, bernardinai.lt, 2014–03–10
  10. Kaunas švenčia Kovo 11-ąją! Archyvuota kopija 2019-07-07 iš Wayback Machine projekto., Kauno miesto savivaldybė, 2019-03-07
  11. „Valstybės Nepriklausomybės stipendija“. LRS.