Cheminis ginklas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Cheminis ginklas – cheminės kovinės medžiagos ir jų junginiai, kurie naudojami žudyti, sužaloti ar tam tikram laikui padaryti žmogų ar gyvūną neveiklų. Taip pat – įtaisai, kuriais cheminiai agentai pristatomi į veikimo vietą – cheminės aviacinės bombos, cheminiai artilerijos sviediniai, cheminės rankinės granatos, cheminiai aviacinio laistymo įtaisai ir t. t.
Cheminis ginklas buvo uždraustas 1925 m., bet daug kovinių cheminių medžiagų naudojama ūkyje, dalis pesticidų ir panašių medžiagų savo savybėmis prilygsta joms, o dirginančiosios (ašarinės) dujos naudojamos net buityje, savigynai.
Cheminių ginklų grupės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nervus paralyžiuojantys. Sutrikdo nervinių impulsų perdavimą iš smegenų ląstelėms. Ankstyvieji apsinuodijimo simptomai: lipni oda, pamėlynavusios lūpos, smarkus drebulys. Medžiagos gali būti vaisių, kamparo arba sieros kvapo. Jos yra patvarios.
Bendrojo poveikio. Trukdo perduoti deguonį raudoniesiems kraujo kūneliams. Apsinuodijimo simptomas – pamėlynuoja oda. Medžiagos gali būti karčiųjų migdolų arba persikų sėklų kvapo. Jos yra nepatvarios.
Sukeliantys pūliavimą. Sukelia odos bėrimus, žaizdas ir didelius pūlinius. Medžiagos gali būti česnako, garstyčių arba pelargonijų kvapo. Jos yra patvarios.
Dusinantys. Paveikia nosies ir gerklės gleivinę, plaučius, pažeidžiami audiniai, pasireiškia dusimas, žmogus gargaliuoja, šniokščia. Medžiagos gali būti džiūvančios žolės, suplėkusio šieno, supuvusių obuolių kvapo. Jos yra nepatvarios.
Ašariniai. Dirgina akis, sukelia ašarų tekėjimą, akių skausmą ar net laikiną apakimą.