Mandatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mandatas – įgaliojimas veikti kieno vardu arba tokį įgaliojimą rodantis dokumentas.

Ši sąvoka vartojama:

  • Politikoje. Mandatą gauna žmogus, kurį rinkėjai išrenka atstovauti jų interesus.
  • Valdyme. Mandatą gauna žmogus, kuriam valdžios institucija suteikia tam tikras galias atlikti vienas ar kitas funkcijas.
    • Mandatu kartais vadinamas ir dokumentas, patvirtinantis tokius įgaliojimus.
  • Tarptautinėje politikoje. Tautų sąjunga po Pirmojo pasaulinio karo kai kurioms valstybėms buvo suteikusi įgaliojimus valdyti tam tikras teritorijas, kurios buvo atimtos iš karą pralaimėjusių valstybių (Vokietijos ir Osmanų imperijos). Tie įgaliojimai vadinami mandatais, o taip valdomos teritorijos – mandatinės teritorijos.

Susijusios sąvokos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Mandatų komisija – paprastai tai komisija, kuri tikrina kieno nors mandatų (pvz., parlamente naujai išrinktiems nariams pradedant darbą) ar paraiškų teisėtumą (pvz., tarptautinėse sporto varžybose).