Ryga: Skirtumas tarp puslapio versijų
S įtraukta Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Europoje naudojant HotCat |
|||
| Eilutė 168: | Eilutė 168: | ||
|2006|724707 |
|2006|724707 |
||
|2007|722485 |
|2007|722485 |
||
|2008| |
|2008|717371 |
||
|2009| |
|2009|715978 |
||
|2011| |
|2011|703581 |
||
|2012|699203|2013|696 618|2014|701 185}} |
|||
}} |
|||
== Žymūs žmonės == |
== Žymūs žmonės == |
||
19:09, 1 vasario 2015 versija
| Ryga latv. Rīga | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Latvija
|
| Istorinis regionas |  Vidžemė
|
| Įkūrimo data | 1201 |
| Meras | Nils Ušakovs |
| Gyventojų | 706 413 |
| Plotas | 307,17 km² |
| Tankumas | 2 300 žm./km² |
| Altitudė | 7 m |
| Pašto kodas | LV-10(01-84) |
| Tinklalapis | www.riga.lv |
 Vikiteka |
Ryga |
| Kirčiavimas | Rygà |
Ryga (latv. Rīga, lyv. Rīgõ, est. Riia) – Latvijos sostinė ir didžiausias Baltijos šalių miestas, išsidėstęs prie Rygos įlankos ties Dauguvos žiotimis.
Rygos senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, miestas ypač žymus gausia Art Nouveau (Jugendstil) architektūra, kurią galima lyginti su Viena, Sankt Peterburgu ir Barselona, bei gerai išsilaikiusiu senamiesčiu. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.
Rygoje yra daugybė akademinių institucijų, tarp jų Latvijos universitetas (Latvijas Universitāte), Rygos technikos universitetas (Rīgas Tehniskā universitāte) ir Rygos Stradinio universitetas (Rīgas Stradiņa universitāte).
Istorija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Rygos istorija.
XII a. pabaigoje pradėtos pirmosios misijos, kuriomis siekta pakrikštyti rytų Pabaltijo gyventojus. Po kelių sėkmingų žygių 1197–1199 m. palei Dauguvą buvo įkurta vokiečių riterių vienuolių kolonija. Pirmoji įtvirtinta gyvenvietė vadinosi Ikskuliu (Uexküll; dabartinė Ikškilė).
Oficialia Rygos miesto data laikomi 1201 m. Miestą įkūrė vyskupas Albertas (Albert von Buxhöwden, 1165–1229), kuris buvo ir Kalavijuočių ordino įkūrėjas (1202 m.). Nuo 1255 m. Rygos arkivyskupo rezidencija. 1282 m. miestas tapo Hanzos sąjungos nariu. Po Livonijos padalijimo 1561 m. miestas 20 metų liko nepriklausomas ir tik 1581 m. atiteko Abiejų Tautų Respublikai. Vėliau, 1621–1709 m., Ryga buvo švedų valdžioje, o nuo 1710 m. iki I pasaulinio karo buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Iki XIX a. pabaigos Ryga pamažu išaugo į vieną iš svarbiausių Rusijos imperijos uostų, gyventojų skaičius tarp 1850 ir 1900 m. padidėjo keturis kartus. 1900 m. pusė Rygos gyventojų buvo Baltijos vokiečiai, po ketvirtį rusų ir latvių.
1918–1940 m. Ryga buvo nepriklausomos Latvijos Respublikos sostine, 1940–1941 m. ir 1944–1990 m. Latvijos SSR sostine. 1941–1944 m. Rygoje buvo įsikūrusi Trečiojo Reicho Ostlando komisariato centrinė būstinė. Ryga, tarpukario laikotarpio nepriklausomos Latvijos sostinė, smarkiai nukentėjo per abu pasaulinius karus. 1944 m. Raudonajai armijai įžengus į Rygą, prasidėjo beveik šešis dešimtmečius trukęs komunistinis valdymas. Iki šiol Rygoje gyvena daugiau etninių rusu, negu latvių. Santykiai tarp abiejų grupių retai būna nuoširdūs. Nuo 1991 m. Latvijos Respublikos sostinė.
Geografija
Rygos miestas yra Latvijos centrinėje dalyje, Rygos įlankos pietinėje pakrantėje, Vidurio Latvijos žemumoje, arba tiksliau Rygos ir Tyrelių lygumos teritorijoje. Reljefas – smėlėta lyguma, virš jūros lygio pakilusi 1–10 m. Istorinis centras yra kairiajame Dauguvos krante, apie 10 km prieš Dauguvai įtekant į Baltijos jūrą. Miesto ribose yra keli ežerai, didžiausi iš jų – Kyšezeras Mežaparke ir Juglas šiaurės rytuose. Rygos miesto plotas yra 307 km².
Reljefas
Rygos miesto teritorija yra palyginus žemai. Vidutinis aukštis yra apytiksliai 3-6 metrai virš jūros lygio. Aukščiausias taškas yra Dzegužkalnis (28 metrai v. j.l.)
Klimatas
Rygos klimatą ir oro sąlygas lemia Atlanto vandenyno oro masės ir su jomis ateinantys ciklonai. Vasaros yra palyginti vėsios ir debesuotos, o žiemos santykinai šiltos su dažnais atodrėkiais. Sniegas iškrinta gruodį ir laikosi iki kovo mėnesio.
228 dienas virš Rygos būna Atlanto vandenyno oro masės. Saulės kampo maksimumas būna liepos 22 dieną – 56,4°, o mažiausias – tik 9,6° virš horizonto. Dėl to, kad metinis debesuotumas yra žymus, vasarą saulė šviečia vidutiniškai 54-57 %, o žiemą tik 14-25 %. Vidutiniškai saulė per metus Rygoje šviečia 1812 valandų – liepą vidutiniškai 282 valandas, o gruodį – 25 valandas.
 Rygos klimatas 
| |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Aukščiausia °C | 10,2 (2007) | 13,5 (1990) | 20,5 (1968) | 27,9 (2000) | 30,1 (1958) | 32,5 (1988) | 34,1 (2002) | 33,6 (2002) | 29,3 (1968) | 23,4 (1966) | 17,2 (1968) | 11,5 (1953) | 34,1 (2002) |
| Vid. aukščiausia °C | 0,1 | 0,1 | 5,1 | 9,6 | 17,1 | 20,2 | 21,9 | 21,2 | 16,0 | 10,5 | 5,0 | 1,1 | 10,7 |
| Vid. temperatūra °C | −3,5 | −3,4 | 0,1 | 5,0 | 11,6 | 15,3 | 17,2 | 16,5 | 11,8 | 7,1 | 2,3 | −1,5 | 6,5 |
| Vid. žemiausia °C | −5,4 | −5,5 | −2,2 | 1,4 | 6,8 | 10,1 | 12,5 | 12,1 | 7,7 | 4,1 | 0,5 | −3,6 | 3,2 |
| Žemiausia °C | −33,7 (1970) | −34,9 (1956) | −23,3 (1960) | −11,4 (1997) | −5,3 (1944) | −1,2 (1965) | 4,0 (1968) | 0,0 (1966) | −4,1 (1996) | −8,7 (1979) | −19,0 (1998) | −31,9 (1978) | −34,9 (1956) |
| Krituliai mm | 35 | 25 | 31 | 39 | 43 | 68 | 82 | 84 | 81 | 60 | 59 | 48 | 655 |
| Duomenys: Rygos klimatas[1] 2009 01 16 | |||||||||||||
Administracinis suskirstymas
Iki XIII a. Rygos miestas buvo senamiesčio (Vecrīga) ribose, kurio plotas yra pora kvadratinių kilometrų. Iki 1774 m. miesto teritorija padidėjo keliskart, užimdama jau didžiąją dalį dabartinės miesto centro dalies. 1728 m. prijungtos papildomos teritorijos dešiniajame ir kairiajame Dauguvos krantuose. 1786 m. prijungta Sarkandaugava, Zemitanų stoties rajonas, Katlakalnis ir kt. teritorijos.
1904 m. prijungti Mežaparkas, Čiekurkalnis, Teika, Jugla, Ilgiuciemis ir kt. 1919 m., kartu su nepriklausomos Latvijos valstybės paskelbimu, prijungtos teritorijos dabartinio Purvciemio, Imantos, Zolitūdės, Pleskuodalės vietoje, taip pat mažos teritorijos Ziepniekkalnyje ir kt.
1927 m. prie Rygos miesto buvo prijungta praktiškai visa šių dienų Pardaugavos teritorija, įskaitant Bolderają ir Daugavgrivą, taip pat atskiros teritorijos Dauguvos dešiniajame krante (Vecmilgravis, Jaunciemis, dalis Pliavniekų ir Mežciemio ir kt.). Po kitų teritorinių reformų daugiau ar mažiau Rygos teritorija įgavo dabartines ribas.
Rygos miestas yra padalytas į šešis teritorinius vienetus: Centro, Kuržemės ir Šiaurinį rajonus, taip pat Latgalos, Vidžemės ir Žemgalos priemiesčius. Kiekvienas teritorinis vienetas turi savo savivaldybę ir teismų sistemą.
Gyventojai
Po 1990 m. Rygos gyventojų skaičius stabiliai mažėja dėl emigracijos. 2008 m. pradžioje mieste gyveno apie 719 613 gyventojų, gerokai mažiau nei 1990 m., kai čia gyveno 912 000 gyventojų. Gyventojų skaičius daugiausia sumažėjo, kai po nepriklausomybės paskelbimo išvyko dalis rusų.
Nuo Rygos įkūrimo XIII a. iki XVI a. pabaigos mieste gyveno beveik vien tik vokiečiai. Vokiečių administracija stengėsi išlaikyti šią vokiečių salą baltų aplinkoje ribodami latvių teises apsigyventi mieste. Rygai XVI-XIX a. patekus į Abiejų Tautų Respublikos, o vėliau Rusijos imperijos sudėtį vokiečiai pamažu prarado savo išskirtines privilegijas, nors ir išlaikė tiek ekonominio, tiek politinio ir religinio gyvenimo kontrolę mieste. Etninė ir kalbinė miesto sudėtis ėmė stipriai diferencijuotis.
Mieste apsigyveno žydai, rusai, lenkai, lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kt. Pirmoje XX a. pusėje miestas patyrė keletą tragiškų istorinių įvykių, susijusių su revoliucijomis ir pasauliniais karais, kas stipriai paveikė jos demografinę istoriją. Antrojoje XX a. pusėje ėmė daugėti rusų ir kitų SSRS tautų atstovų (ukrainiečių, baltarusių) dalis. Šiuo metu latvių ir rusų procentas Rygoje apylygis (atitinkamai 42,3 ir 41,7 proc.).
 | ||||||||||
| 1767 m. | 1800 m. | 1840 m. | 1867 m. | 1881 m.sur. | 1897 m.sur. | 1913 m. | 1920 m.sur. | 1930 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 19 500 | 29 500 | 60 000 | 102 600 | 169 300 | 282 200 | 517 500 | 185 100 | 377 900 | ||
| 1940 m. | 1941 m. | 1945 m. | 1950 m. | 1955 m. | 1959 m.sur. | 1965 m. | 1970 m.sur. | 1975 m. | ||
| 353 800 | 335 200 | 228 200 | 482 300 | 566 900 | 580 400 | 665 200 | 731 800 | 795 600 | ||
| 1979 m.sur. | 1987 m. | 1990 m. | 1991 m. | 1992 m. | 1993 m. | 1994 m. | 1995 m. | 1996 m. | ||
| 835 500 | 900 300 | 909 135 | 900 455 | 889 741 | 863 657 | 843 552 | 824 988 | 810 172 | ||
| 1997 m. | 1998 m. | 1999 m. | 2000 m.sur. | 2001 m. | 2002 m. | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | ||
| 797 947 | 786 612 | 776 008 | 764 329 | 756 627 | 747 157 | 739 232 | 735 241 | 731 762 | ||
| 2006 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | - | ||
| 724 707 | 722 485 | 717 371 | 715 978 | 703 581 | 699 203 | 696 618 | 701 185 | - | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės
Rygoje gimę:
- Helmutas Balderis – ledo ritulininkas
- Michailas Barišnikovas – baleto šokėjas
- Michailas Barklajus de Tolli – karvedys
- Vizma Belševica – poetė
- Jesaja Berlinas – filosofas
- Valteris Capas – inžinierius
- Sergejus Eizenšteinas – kino režisierius
- Vaira Vykė-Freiberga – etnologė, psichologė, Latvijos Respublikos prezidentė (1999–2007)
- Ernestas Gulbis – tenisininkas
- Filipas Halsmanas – fotografas
- Nikolajus Hartmans – filosofas
- Marisas Jansonas – dirigentas
- Gidonas Krėmeris – muzikas
- Ješajahu Leibovicas – filosofas
- Volfgangas Licas – karys
- Vera Muchina – skulptorė
- Sandis Uozuolinis – ledo ritulininkas
- Raimondas Paulas – kompozitorius
- Arkadijus Raikinas – artistas, satyrikas
- Vilhelmas Ostvaldas – chemikas
- Georgas Šveinfurtas – botanikas
- Michailas Talis – šachmatininkas
- Michailas Zadornovas – satyrikas
Rygoje gimę Lietuvai nusipelnę žmonės:
- Juozas Baltušis – rašytojas
- Karolis Dineika – pedagogas, gydomosios fizinės kultūros specialistas
- Vladas Drėma – dailininkas, muziejininkas
- Balys Giedraitis – valstybės ir karinis veikėjas
- Klemensas Griauzdė – muzikas, pedagogas
- Gražina Jakavičiūtė – teatro aktorė
- Regina Kvašytė – kalbininkė
- Antanas Pavilionis – poetas
- Vladas Putvinskis – visuomenės ir kultūros veikėjas
- Povilas Puzinas – dailininkas, pedagogas
- Karolis Reisonas – architektas
- Stasys Vainiūnas – muzikas
- Eduardas Volteris – etnografas, filologas, archeologas
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Ryga yra užmezgusi partnerystės ryšius:
Sportas
Futbolas
- Amatieris Rīga
- RKB/Arma Rīga
- FK ASK Rīga
- FK Auda
- DAG Rīga
- FK Daugava Rīga
- Gemma Rīga
- FK Jaunība Rīga
- JKS Rīga
- FK Jūrnieks
- SV Kaiserwald Riga
- FK Kvadrāts Rīga
- LJS Rīga
- LSB Rīga
- FC Olimpija Rīga
- JFK Olimps/RFS
- Pārdaugava Rīga
- Policijas FK
- FK Rīga
- US Rīga
- Rīgas FK
- Skonto FK
- Skonto/Metāls Rīga
- Torpedo Rīga
- RV Union Riga
- Rīgas Vilki
- Universitate Riga
Šaltiniai
- ↑ „Rygos klimatas“ (Russian). Nuoroda tikrinta 2009-01-16.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)
Literatūra
- Ryga – niekieno civilizacija: grožinė publicistika (sud. Arvydas Juozaitis). – Vilnius: Alma littera, 2011. – 432 p. – ISBN 978-9955-38-995-8
Nuorodos
- www.riga.lv
- Ryga – fotografijos
- Riga Wiki
- Ryga ir kiti Latvijos miestai
- Rygos žymios vietos, rusiškai
- Rygos fotogalerija (anglų k.)
- Rygos aukštesnių pastatų diagrama
| ||||||||
| |||||||
