Vilianai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vilianai
latv. Viļāni
   Vilani gerb.png   
Viļānu katoļu baznīca 2000-07-22.jpg
Vilianų Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčia

Vilianai
56°33′09″ š. pl. 26°55′29″ r. ilg. / 56.55250°š. pl. 26.92472°r. ilg. / 56.55250; 26.92472 (Vilianai)Koordinatės: 56°33′09″ š. pl. 26°55′29″ r. ilg. / 56.55250°š. pl. 26.92472°r. ilg. / 56.55250; 26.92472 (Vilianai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas Latgala Latgala
Savivaldybė Rėzeknės savivaldybė
Įkūrimo data 1928 (miesto teisės)
Gyventojų (2021) 2 904
Plotas 5 km²
Tankumas (2021) 581 žm./km²
Altitudė 120 m
Pašto kodas 4650
Tinklalapis www.vilani.lv
Commons-logo.svg Vikiteka VilianaiVikiteka

Vilianai (latv. Viļāni) – miestas rytų Latvijoje, Rėzeknės savivaldybėje. 2904 gyventojai (2021 m.).[1]

Vilianus kerta geležinkelio linija RygaMaskva, greitkelis Ryga–Maskva ir plentas PreiliaiBalvai. Per miestą teka Maltos upė (sudarytas Vilianų tvenkinys).

Miestas pirmą kartą paminėtas 1495 m. Miesto statusas suteiktas 1928 m.[2] 2009–2021 m. buvo Vilianų savivaldybės administracinis centras.

Šiuo metu Vilianuose yra 58 bendrovės, įskaitant 8 pramonės įmones. Medienos apdirbimo gamykla, medžio anglių produkcijos gamykla ir spaustuvė „Katoļu dzeive“ (liet. Katalikų gyvenimas) yra didžiausios. Vilianų hidroelektrinė (pastatyta 1950 m. ir renovuota 1994 m.) yra pirmoji renovuota privati hidroelektrinė Latvijoje.

Vilianų katalikų bažnyčia, vienuolynas, pastatyti XVIII a., ir dvaro rūmai su parku yra žymiausi miesto architektūriniai paminklai. Bernardinų ordino vienuolyno pastatų kompleksas su vidiniu kiemu priskiriamas iškiliausiems Latvijos architektūriniams paminklams. Vilianų geležinkelio stotis taip pat yra architektūrinis paminklas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Viļāni. Informācija par objektu, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2021-07-09.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 92 psl.